Stiprybės ir silpnybės

Logikų (INTP) stiprybės

• Analitiški – Logikai analizuoja viską, su kuo susiduria, pradedant tyrimų duomenimis ir baigiant aplinkinių žmonių elgesiu. Dėl to jie geba pastebėti netikėtus dėsningumus ir ryšius, kuriuos kiti asmenybės tipai gali praleisti pro akis.
• Originalūs – savo nepailstančios vaizduotės dėka Logikai gali sugalvoti kūrybiškų, intuicijai prieštaraujančių idėjų, kurios daugeliui žmonių net į galvą neateitų. Žinoma, ne visos šios idėjos yra įgyvendinamos, tačiau Logikų noras mąstyti nestandartiškai gali padėti sukurti nuostabių naujovių.
• Plačių pažiūrų – Logikai pasižymi smalsumu ir dideliu noru sužinoti viską, ką tik gali. Šio asmenybės tipo žmonės paprastai yra imlūs naujoms idėjoms ir veiklos būdams, jei tik tos idėjos yra pagrįstos svariais argumentais.
• Smalsūs – šios asmenybės visada ieško naujų užsiėmimų, pomėgių ir tyrimų sričių. Vieną savaitę jie gali būti apsėsti geofizikos, o kitą – neatsitraukti nuo vaizdo įrašų apie gitarų gamybą. Įkvėpimo apimti Logikai visiškai pasineria į juos sudominusią sritį, bandydami apie ją sugerti kuo daugiau informacijos.
• Objektyvūs – Logikams rūpi tiesa. Užuot rėmęsi ideologija ar nusistovėjusiomis idėjomis, jie nori suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, ir kodėl. Galima drąsiai tikėtis, kad šio asmenybės tipo žmonės nesitaikstys su šališkumu ir dezinformacija, net ir tuomet, kai tai daryti nebus lengva. Nieko stebėtino, kad Logikai paprastai tokio paties sąžiningumo tikisi ir iš kitų žmonių.

Logikų (INTP) silpnybės

• Atsiskyrę – Logikai gali pasiklysti savo minčių sraute, net ir būdami su kitais žmonėmis. Kai šios asmenybės pagaliau atsitokėja, norėdamos ką nors pasakyti, jos gali pastebėti, kad pokalbis jau seniai pasisuko į kitą pusę. Dėl to Logikai kartais gali jaustis atitrūkę nuo kitų žmonių, ypač dideliuose susibūrimuose.
• Nejautrūs – šio asmenybės tipo žmonės racionalumą laiko raktu į geresnį ir laimingesnį pasaulį. Jie kartais neįvertina, kokios svarbios gali būti tokios iš pirmo žvilgsnio neracionalios vertybės kaip emocijos, užuojauta, etiketas ar tradicijos. Todėl Logikai gali netyčia pasirodyti nejautrūs ar nemalonūs, nors jų ketinimai paprastai būna geri.
• Nepatenkinti – Logikai tiesiog negali negalvoti apie tai, kaip viskas galėtų būti geriau, nei yra. Šios asmenybės nuolat ieško problemų, kurias galėtų išspręsti, žinių, kurių galėtų pasisemti, ir naujų sprendimo būdų. Persistengus, toks mąstymas gali Logikus tarsi paralyžiuoti, jiems nuolat bandant išrasti dviratį, užuot atkreipus dėmesį į savo poreikius ir pareigas.
• Nekantrūs – Logikai didžiuojasi savo žiniomis ir džiaugiasi galimybėmis pasidalinti idėjomis. Tačiau kai reikia paaiškinti savo argumentus, šio asmenybės tipo žmonėms ne visada pakanka kantrybės. Jei jų pašnekovas nelabai supranta, apie ką jie kalba, arba neatrodo pakankamai susidomėjęs, Logikai gali greitai pasiduoti, su atsainiu „tiek to“.
• Perfekcionistai – Logikai nori padaryti kuo daugiau, tačiau jų tobulumo siekis lengvai gali tam sutrukdyti. Kartais šios asmenybės gali taip pasimesti analizuodamos įvairias galimybes, kad taip ir nepriims sprendimo. Logikai taip pat gali nuspręsti atsisakyti projektų, nebeatitinkančių jų mintyse esančios idealios vizijos.