Įžanga
Greičiausiai jau buvote pagalvoję, ką vis dėlto reiškia tos keistos INFJ-A, ENTP-T, ESFP-A ir panašios santrumpos jūsų asmenybės tipo pavadinime ar ką simbolizuoja tipų grupės, minimos mūsų tinklapyje. Šis straipsnis yra mūsų teorinio modelio apžvalga – jame rasite atsakymus į abu klausimus bei nemažai papildomos informacijos apie galimas asmenybės bruožų kombinacijas ir jų prasmę. Bet prieš visa tai dar reikėtų stabtelėti ir trumpam atsigręžti į istoriją.
Istorinė apžvalga
Jau nuo nepamenamų laikų žmonės bandė sau priskirti apibūdinimus ir kategorijas. Nuo keturių antikinių temperamentų – sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko – iki vėliausių psichologinių tyrimų, žmonės vis nerimo, ieškodami gero, patikimo būdo į kokį nors modelį įsprausti tokį sudėtingą ir sunkiai apibrėžimą dalyką, kaip žmogaus asmenybė. Dar prireiks nemažai laiko, kol kam nors tą pavyks padaryti, nors dabartiniai modeliai jau geba apžvelgti daugumą mūsų asmenybės bruožų ir dažnai gali patikimai numatyti, kaip elgsimės tam tikroje situacijoje.
Kita vertus, verta prisiminti, kad nepaisant to, kokiu modeliu remiamės, mūsų asmenybė tėra vienas iš daugelio aspektų – mūsų veiksmams taip pat daro įtaką mūsų aplinka, patirtis, norai ir t.t. Savo asmenybės tipų aprašymuose mes aptariame, kaip tam tikram tipui priklausantys žmonės greičiausiai elgsis – tačiau nepamirškite, kad tai tėra tendencijos ir polinkiai, o ne neginčijamos taisyklės ar atsakymai. Visa mūsų tinklapyje esanti informacija yra skirta asmeninio tobulėjimo skatinimui ir geresniam tarpusavio supratimui. Į ją nereikia žvelgti kaip į instrukcijų rinkinį.
Mūsų modelį įkvėpė dvi skirtingos filosofinės kryptys. Viena iš jų gimė ankstyvame 20-ajame amžiuje, šveicarų psichologo ir analitinės psichologijos tėvo Carlo Gustavo Jungo galvoje. Jungo psichologinių tipų teorija yra turbūt pats reikšmingiausias kūrinys asmenybės tipologijos istorijoje, ir ji įkvėpė daug įvairių teorijų, įskaitant ir mūsiškę. Vienas ir pagrindinių Jungo indėlių buvo Introversijos ir Ekstraversijos terminai – jis darė prielaidą, kad kiekvienas iš mūsų priklauso vienai iš dviejų žmonių grupių, arba susitelkiančių ties vidiniu pasauliu (introvertai), arba ties išoriniu pasauliu (ekstravertai).
Apie 1920-uosius metus Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Briggs buvo mokytoja, itin besidomėjusi asmenybės tipologija ir sukūrusi savo pačios teoriją dar iki tol, kai susipažino su Jungo raštais. Kartu su savo dukra, Isabel Briggs Myers, ji sugalvojo patogų būdą Jungo bruožų išsidėstymui žymėti – taip ir gimė keturių raidžių akronimai (INTJ, ENFP ir t.t.)
Žinoma, tai tėra labai supaprastinta Myers-Briggs teorijos apžvalga – skaitytojai, norintys sužinoti daugiau, turėtų perskaityti „Gifts Differing: Understanding Personality Type“ knygą, parašytą Isabel Briggs Myers. Mūsų modelyje asmenybės bruožai ir tipai yra apibrėžiami kitaip, dėl to šiame straipsnyje nesigilinsime į Jungo terminus ar jais paremtas teorijas.
Dėl savo paprastumo šį keturių raidžių modelį šiandien naudoja daug įvairių teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter ir kt. Tačiau verta prisiminti, kad nors šios santrumpos gali būti identiškos ar labai panašios, jų prasmė ne visada yra panaši. Viena iš priežasčių, dėl ko jus varginame su tokia ilga įžanga yra ta, kad norime parodyti, jog nėra kažkokio vieno apibrėžimo, priskirto šioms santrumpoms – kiekviena teorija jas apibrėžia savaip ir gali būti, kad jei sutiksite penkis žmones, kurie prisistatys kaip „INFJ“, jų samprata, ką vis dėlto „INFJ“ reiškia, skirsis. Be abejo, šias santrumpas naudojančios teorijos iš dalies persidengia – tačiau jų metodika ir tipų apibrėžimai toli gražu nėra vienodi.
Tipai ar savybės?
Tačiau trumpam padėkime tipologines teorijas į šoną. Kitas būdas analizuoti žmonių asmenybes yra iš savybių, o ne tipų perspektyvos. Ką gi tai reiškia? Vietoje to, kad bandytume apibrėžti 4 (ar 8, 16, 32...) asmenybės tipus ir į juos įsprausti žmones, mes galime tiesiog pasirinkti keletą savybių (pavyzdžiui, ekstraversiją) ir tyrinėti jų ryšį su žmonių elgesiu ar mąstymu. Kitaip tariant, aptartume tik konkrečias savybes, tačiau nebandytume jų sudėlioti į tipus.
Toks požiūris labai palengvina mokslinius tyrimus, pvz., tyrinėjant ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų (sakykime, politinių pažiūrų) – dėl to savybėmis paremtos teorijos dominuoja psichologiniuose tyrimuose. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Nors ir yra įdomu tyrinėti įvairias koreliacijas, begalinis kombinacijų kiekis (pvz., 74 % ekstraversijos skalėje + 46 % emocionalumo skalėje + ...) neleidžia apibrėžti prasmingų ir naudingų kategorijų, kurias būtų galima naudoti diskusijose ar teikiant kokius nors pasiūlymus. Dėl to, nors tokios supaprastintos kategorijos kaip ekstravertai (>50 % ekstraversijos skalėje) ir introvertai (<50 % toje pačioje skalėje) nėra neginčijamai tikslios – pvz., daugiau žmonių yra skalės viduryje, ne kraštuose – jos mums suteikia šansą pabandyti apibrėžti, kas vis dėlto yra žmogaus asmenybė, ir diskutuoti, dėl ko mes elgiamės vienaip ar kitaip.
Mūsų modelis
Savo modelyje mes sujungėme geriausius šių dviejų pasaulių bruožus. Išlaikėme Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, pridėdami papildomą raidę penktajai savo skalei – tačiau užuot sekę Myers-Briggs pavyzdžiu ir rėmęsi sunkiai moksliškai pagrindžiamomis Jungo idėjomis, perdarėme ir labiau subalansavome Big Five bruožų rinkinį. Šis modelis yra populiariausias šiuolaikiniuose psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose. Tai mums leido sukurti itin tikslų asmenybės testą, tiek atskleidžiantį atskirų bruožų stiprumą, tiek suteikiantį galimybę apibūdinti skirtingus asmenybių tipus.
Ką gi, dabar laikas peržvelgti asmenybės bruožus ir tipų grupes.
Penki asmenybės bruožai
Iš viso yra penki bruožai, kuriuos sujungus galima gauti konkretų asmenybės tipą. Patogumo dėlei pavadinome juos Energija, Intelektu, Prigimtimi, Taktika ir Tapatybe. Į kiekvieną iš šių bruožų reikėtų žvelgti kaip į skalę, kurios viduryje yra „neutralus“ variantas. Procentai, kuriuos matėte atlikę testą ar savo profilyje parodo, kuriai kiekvienos skalės pusei priklausote jūs, ir kaip toli nuo vidurio esate.
Taigi, aptarkime visus šiuos bruožus:
Energija: Introvertai (I) ir Ekstravertai (E)
Šis bruožas parodo, kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis ir iš kur gauname energiją:
Introvertai (I) dažniausiai stengiasi veikti vieni ir greitai pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis. Juos taip pat stipriau veikia ir kitokia išorinė stimuliacija (pavyzdžiui, triukšmas, vaizdai ar kvapai).
Ekstravertai (E) mieliau renkasi grupinę veiklą ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis. Jie paprastai yra entuziastingesni, energingesni ir lengviau sujaudinami nei Introvertai.
Daugiau apie šį bruožą skaitykite čia.
Intelektas: Intuityvumas (N) ir Pastabumas (S)
Antrasis bruožas lemia, kaip mes žvelgiame į pasaulį ir apdorojame informaciją:
Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški. Jie tvirtai laikosi savo įpročių, vertina patirtį ir kreipia daugiau dėmesio į tai, kas vyksta dabar ar įvyko praeityje užuot spekuliavę apie ateitį ir galimybes.
Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę ir yra itin smalsūs bei plačių pažiūrų. Jie vertina novatoriškumą labiau už stabilumą, sutelkdami savo dėmesį ties prasmės ir ateities galimybių paieškomis.
Daugiau apie šį bruožą skaitykite čia.
Prigimtis: Apgalvojimas (T) ir Pajautimas (F)
Šis bruožas parodo, kaip mes priimame sprendimus ir žvelgiame į emocijas:
Apgalvojantys (T) individai vertina objektyvumą ir racionalumą, manydami, kad efektyvumas yra svarbiau už jautrų bendradarbiavimą. Šie asmenybės tipai iškelia logiką aukščiau jausmų ir yra linkę pastaruosius slėpti.
Pajaučiantys (F) individai yra jautrūs ir išraiškingi. Jie vertina socialinę harmoniją, supratimą ir bendradarbiavimą, bei yra labiau empatiški ir mažiau linkę varžytis su kitais nei Apgalvojantys tipai.
Daugiau apie šį bruožą skaitykite čia.
Taktika: Planavimas (J) ir Žvalgymas (P)
Taktikos bruožas nulemia, kaip mes tvarkomės su užduotimis, planavimu ir sprendimų priėmimu:
Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, kruopštūs ir išsiskiria savo organizuotumu. Jie vertina aiškumą ir nuspėjamumą, vengdami neužbaigtų darbų ir mieliau rinkdamiesi planavimą nei spontaniškumą.
Žvalgantys (P) individai puikiai moka improvizuoti ir pastebėti pasitaikiusias galimybes. Jie paprastai yra atsipalaidavę, veiksmų laisvę vertinantys žmonės, vengiantys būti įsprausti į kampą.
Daugiau apie šį bruožą skaitykite čia.
Tapatybė: Tvirtabūdiškumas (-A) ir Nerimastingumas (-T)
Galiausiai, Tapatybės bruožas persmelkia visus kitus, parodydamas, kaip stipriai mes pasitikime savimi ir savo sprendimais:
Tvirtabūdžiai (-A) individai pasitiki savimi ir yra ramaus, stresui atsparaus būdo. Šio tipo žmones yra sunku išmušti iš pusiausvyros ir jie dažniausiai taip pat nemato prasmės atiduoti paskutines jėgas kažko siekdami.
Nerimastingi (-T) individai jautriai reaguoja į stresą ir išorės spaudimą. Jie dažnai yra perfekcionistai, gali per trumpą laiką išgyventi platų emocijų spektrą ir skiria daug dėmesio sėkmės ir asmeninio tobulėjimo siekimui.
Daugiau apie šį bruožą skaitykite čia.
Tipų grupės
Jau aptarėme, iš kokių bruožų susideda asmenybės tipai. Tačiau kaip šiuos bruožus galima sugrupuoti?
Mūsų modelis turi du sluoksnius: pirmasis, vidinis sluoksnis apibrėžia mūsų vaidmenis, antrasis, išorinis sluoksnis – mūsų strategijas.
Vaidmenys
Šis sluoksnis nurodo mūsų tikslus, interesus ir mėgstamas veiklas. Iš viso yra keturi galimi vaidmenys:
Analitikai: Intuityvūs (N) ir Apgalvojantys (T) tipai
Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys labai lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę – juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka. Šie bruožai lemia, kad Analitikai yra neprilygstami strategai, tačiau kartu sukelia daug sunkumų socialinėje bei romantinėje sferose.
Daugiau apie Analitikus skaitykite čia.
Diplomatai: Intuityvūs (N) ir Pajaučiantys (F) tipai
Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose. Šie bruožai lemia, kad Diplomatai paprastai yra itin įžvalgūs, įtakingi ir lakios vaizduotės individai, tačiau tai kartu jiems sukelia nemažai sunkumų, kai reikia remtis tik šaltu racionalumu ar priimti sunkius, kitus žmones paveiksiančius sprendimus.
Daugiau apie Diplomatus skaitykite čia.
Sergėtojai: Pastabūs (S) ir Planuojantys (J) tipai
Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles. Šie asmenybės tipai tvirtai laikosi savo planų ir nebijo sunkumų – tačiau jie taip pat gali būti labai nelankstūs ir nelinkę priimti kitokio požiūrio.
Daugiau apie Sergėtojus skaitykite čia.
Tyrinėtojai: Pastabūs (S) ir Žvalgantys (P) tipai
Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką – arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį – paprastai tai būna Introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (Ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė). Dėl to šie tipai yra nepakeičiami krizinėse situacijose, amatuose bei pardavimų srityje – tačiau jie taip pat gali būti linkę per daug rizikuoti ar susitelkti ties trumpalaikiais rezultatais.
Daugiau apie Tyrinėtojus skaitykite čia.
Strategijos
Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų. Iš viso yra keturios strategijos:
Tvirtas individualizmas: Introvertiški (I) ir Tvirtabūdiški (-A) tipai
Šią strategiją pasirinkę asmenybės tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs. Tvirti individualistai nekreipia per daug dėmesio į kitų žmonių nuomonę ir stengiasi pasikliauti tik savimi.
Daugiau apie Tvirtus individualistus skaitykite čia.
Meistriškas bendravimas: Ekstravertiški (I) ir Tvirtabūdiški (-A) tipai
Šiai strategijai priklausantys asmenybės tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę. Jie vertina pažintis ir ryšius, tačiau kartu nekreipia per daug dėmesio į tai, ką kiti apie juos mano.
Daugiau apie Bendravimo meistrus skaitykite čia.
Nuolatinis tobulėjimas: Introvertiški (I) ir Nerimastingi (-T) tipai
Šie asmenybės tipai yra tylus individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas. Kita vertus, šiai strategijai priklausantys tipai taip pat gana jautriai reaguoja į kitų žmonių nuomonę bei kritiką.
Daugiau apie Nuolatinius tobulintojus skaitykite čia.
Socialinis aktyvumas: Ekstravertiški (E) ir Nerimastingi (-T) tipai
Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius asmenybės tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės. Tipai, priklausantys šiai strategijai, paprastai taip pat itin vertina savo socialinį statusą bei kitų žmonių nuomonę, norėdami būti kuo geresni ir sėkmingesni.
Daugiau apie Socialinius aktyvistus skaitykite čia.
Tipų lentelė
Ši lentelė parodo visus galimus asmenybės tipus greta jų vaidmenų ir strategijų:
| Analitikai | Tvirtas individualizmas | Architektai (tvirtabūdžiai), Logikai (tvirtabūdžiai) |
| Meistriškas bendravimas | Vadai (tvirtabūdžiai), Novatoriai (tvirtabūdžiai) | |
| Nuolatinis tobulėjimas | Architektai (nerimastingi), Logikai (nerimastingi) | |
| Socialinis aktyvumas | Vadai (nerimastingi), Novatoriai (nerimastingi) | |
| Diplomatai | Tvirtas individualizmas | Advokatai (tvirtabūdžiai), Tarpininkai (tvirtabūdžiai) |
| Meistriškas bendravimas | Kovotojai (tvirtabūdžiai), Aktyvistai (tvirtabūdžiai) | |
| Nuolatinis tobulėjimas | Advokatai (nerimastingi), Tarpininkai (nerimastingi) | |
| Socialinis aktyvumas | Kovotojai (nerimastingi), Aktyvistai (nerimastingi) | |
| Sergėtojai | Tvirtas individualizmas | Logistai (tvirtabūdžiai), Gynėjai (tvirtabūdžiai) |
| Meistriškas bendravimas | Organizatoriai (tvirtabūdžiai), Šeimininkai (tvirtabūdžiai) | |
| Nuolatinis tobulėjimas | Logistai (nerimastingi), Gynėjai (nerimastingi) | |
| Socialinis aktyvumas | Organizatoriai (nerimastingi), Šeimininkai (nerimastingi) | |
| Tyrinėtojai | Tvirtas individualizmas | Virtuozai (tvirtabūdžiai), Menininkai (tvirtabūdžiai) |
| Meistriškas bendravimas | Verslininkai (tvirtabūdžiai), Pramogininkai (tvirtabūdžiai) | |
| Nuolatinis tobulėjimas | Virtuozai (nerimastingi), Menininkai (nerimastingi) | |
| Socialinis aktyvumas | Verslininkai (nerimastingi), Pramogininkai (nerimastingi) |