Architektai darbo vietoje

Kad ir ką dirbtų, Architektai tiesiog nori turėti galimybę įveikti intelektualiai įdomius iššūkius su kuo mažiau aplinkinių kišimosi. Daug laiko atimantys seminarai, komandą neva stiprinantys renginiai ar apsimestiniu mandagumu apvilkta neaiški kritika – visiškai ne Architektams. Nesvarbu ar Architektas yra pavaldinys, ar kolega, ar vadovas, jis tenori turėti galimybę siekti aiškiai apibrėžto tikslo laikydamasis griežčiausių techninio meistriškumo standartų ir dirbdamas su tas pačias vertybes puoselėjančiais žmonėmis, o dar geriau vienas.

Žvelgiant iš šono, Architektai dažnai gali atrodyti kaip itin pavyzdingi darbuotojai – ir jie bent iš dalies tokie tikrai yra. Tačiau yra daug jautresnių ir stabilumą labiau vertinančių asmenybės tipų, kuriems darbo (ar bet kokie kitokie) santykiai su Architektais gali būti didelis iššūkis. Darbe Architektai sau taiko griežtus elgesio ir kokybės reikalavimus – ir jei jie susidurs su bendradarbiais, labiau vertinančiais pašnekesius ar besitenkinančiais „daugmaž gerai“ rezultatais, atmosfera gali įkaisti. Dėl šios priežasties Architektai mieliau renkasi darbą nedidelėse panašiai mąstančiųjų komandose – ar esant galimybei, komandoje, kuri tėra sudaryta iš vieno žmogaus.

Architektai kaip pavaldiniai

Architektai – nepriklausomos dvasios asmenybės, greitai suirztančios, jas įspraudus į griežtai apibrėžtus ir laisvę ribojančius vaidmenis. Turėdami pakankamai liberalų vadovą, Architektai gali greitai atskleisti savo gabumus ir atlikti darbą ne dėl vadovo pagyrų, bet vedami vidinių paskatų. Jie vertina tvirtus, logiškai mąstančius viršininkus, gebančius vadovauti išmintingai, nebijančius priimti ir išsakyti kritikos, ir besiremiančius svariais, racionaliais argumentais.

Architektai (INTJ, -A/-T) darbo vietoje

Atkreipkite dėmesį, kad čia mes kalbame apie tai, ko Architektai tikisi iš savo vadovų, o ne atvirkščiai. Formalios pareigos ar titulai Architektams tėra tuščia vieta. Šių žmonių pasitikėjimą ir pagarbą reikia užsitarnauti, ir Architektai atitinkamai ir iš savo vadovų nori išgirsti patarimų ir kritikos. Architektų nuomone, vadovai turi būti pakankamai stiprūs ir protingi, kad sugebėtų tą duoti ir patys atlaikyti. Jei taip nėra, Architektas pasitarime greičiausiai tiesiog nutylės savo nuomonę – tačiau jų tyla bus iškalbingesnė už bet kokias kritikos strėles.

Architektai kaip kolegos

Komandinis darbas Architektui – ne pats mieliausias. Tikėtina, kad užsispyrusiai nepriklausoma ir uždara šio tipo žmonių prigimtis nuolat ieškos būdų, kaip išvengti asmeninių pokalbių ar bet kokios įtampos darbe. Architektai mano, kad tokios situacijos tiesiog nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tiesų yra svarbu. Dar labiau tikėtina, kad šio tipo žmonės tiesiog vengs tų, kurie jų nuomone yra mažiau kompetentingi ar tiesiog laikosi įsikibę pasenusių metodų. Jei tai lengvai nepavyks, Architektai bent jau pasistengs, kad jų projektai kuo mažiau domintų kitus žmones.

Architektai yra puikūs analitikai ir jiems vargu ar kils sunkumų atsirenkant keletą patikimų kolegų, su kuriais galėtų aptarti naujas idėjas ar veiklos kryptis, nesiveldami į asmeniškumų raizginį. Vis dėlto, tikėtina, kad esant galimybei, Architektai paprasčiausiai imsis iniciatyvos vieni. Šio tipo žmonėms patinka nugalėti iššūkius ir jie nebijo atsakomybės, o jų tobulybės siekis ir ryžtas paprastai reiškia, kad bet koks darbas bus atliktas gerai. Dirbdami vieni, Architektai gauna dvigubą džiaugsmą – nepriklausomybę ir neišdalintą pergalės skonį.

Architektai kaip vadovai

Nors tai gali nuskambėti keistai, Architektai turi įgimtų vadovavimo gabumų. Šio tipo žmonės labiau už viską vertina novatorišką mąstymą ir našų darbą, ir jie mielai ignoruos hierarchijas, protokolus ar net savo pačių įsitikinimus, jei tik jiems bus pateikti svarūs argumentai, kodėl kažką reikia keisti. Architektai suteikia savo pavaldiniams daug laisvės ir lankstumo, elgdamiesi su jais kaip su sau lygiais ir gerbdami bei apdovanodami iniciatyvumą. Jie laikosi požiūrio, kad atsakomybė turi būti paskirstyta pagal sugebėjimus, su džiaugsmu kitiems perleisdami dalį savo pačių valdžios, jei tik tai jiems leidžia susitelkti ties platesne strategija.

Tačiau Architektai tokios laisvės neduoda, o reikalauja. Pavaldiniai, pripratę prie smulkmeniškų nurodymų ir negalintys savarankiškai rasti teisingos veiksmų krypties, neabejotinai susidurs su Architekto kandumu. Architektams svarbiausia profesionalumas, našumas ir rezultatai, todėl jie negailestingai kovoja su bet kuo, kas šiems dalykams gali kelti grėsmę. Jei pavaldiniai savo darbo trūkumus mėgins užglaistyti pataikaudami Architektui, jie smarkiai suklys. Sumanumas ir kompetencija – vienintelis kelias į Architekto vadovo širdį.

Komentarai