Teorinis modelis

Greičiausiai jau buvote pagalvoję, ką vis dėlto reiškia tos keistos INFJ, ENTP, ESFP ir panašios santrumpos jūsų tipo pavadinime ar ką simbolizuoja tipų grupės, minimos mūsų tinklapyje. Šis straipsnis yra mūsų teorinio modelio apžvalga – jame rasite atsakymus į abu klausimus bei nemažai papildomos informacijos apie galimas bruožų kombinacijas ir jų prasmę. Bet prieš visa tai dar reikėtų stabtelėti ir trumpam atsigręžti į istoriją.

Jau nuo nepamenamų laikų žmonės bandė sau priskirti apibūdinimus ir kategorijas. Nuo keturių antikinių temperamentų – sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko – iki vėliausių psichologinių tyrimų, žmonės vis nerimo, ieškodami gero, patikimo būdo į kokį nors modelį įsprausti tokį sudėtingą ir sunkiai apibrėžimą dalyką, kaip žmogaus asmenybė. Dar prireiks nemažai laiko, kol kam nors tą pavyks padaryti, nors dabartiniai modeliai jau geba apžvelgti daugumą mūsų asmenybės bruožų ir dažnai gali patikimai numatyti, kaip elgsimės tam tikroje situacijoje.

Kita vertus, verta prisiminti, kad nepaisant to, kokiu modeliu remiamės, mūsų asmenybė tėra vienas iš daugelio aspektų – mūsų veiksmams taip pat daro įtaką mūsų aplinka, patirtis, norai ir t.t. Savo tipų aprašymuose mes aptariame, kaip tam tikram tipui priklausantys žmonės greičiausiai elgsis – tačiau nepamirškite, kad tai tėra tendencijos ir polinkiai, o ne neginčijamos taisyklės ar atsakymai. Visa mūsų tinklapyje esanti informacija yra skirta asmeninio tobulėjimo skatinimui ir geresniam tarpusavio supratimui. Į ją nereikia žvelgti kaip į instrukcijų rinkinį.

Mūsų modelį įkvėpė dvi skirtingos filosofinės kryptys. Viena iš jų gimė ankstyvame 20-ajame amžiuje, šveicarų psichologo ir analitinės psichologijos tėvo Carlo Gustavo Jungo galvoje. Jungo psichologinių tipų teorija yra turbūt pats reikšmingiausias kūrinys asmenybės tipologijos istorijoje, ir ji įkvėpė daug įvairių teorijų, įskaitant ir mūsiškę. Vienas ir pagrindinių Jungo indėlių buvo Introversijos ir Ekstraversijos terminai – jis darė prielaidą, kad kiekvienas iš mūsų priklauso vienai iš dviejų žmonių grupių, arba susitelkiančių ties vidiniu pasauliu (introvertai), arba ties išoriniu pasauliu (ekstravertai). Šiandien šie terminai paprastai turi kiek kitokią prasmę, kuomet ekstraversija yra apibrėžiama kaip bendravimo įgūdžiai – tačiau Jungo modelis rėmėsi tuo, iš kur žmogus gauna energiją. Tokiame kontekste, introversija nebūtinai yra lygi drovumui, o ekstraversija – geriems bendravimo įgūdžiams.

Greta introversijos ir ekstraversijos, Jungas įžvelgė dar keletą niuansų. Mums aktualiausi yra Vertinimo (Judging) bei Suvokimo (Perceiving) funkcijos. Pirmajai priklauso Mąstymo (Thinking) arba Jausmų (Feeling) bruožai, antrajai – Jutimo (Sensing) arba Intuicijos (Intuition) bruožai. Anot Jungo, kiekvienas iš mūsų skiria daugiausia dėmesio vienam iš šių bruožų ir jiems yra lengviausia jais remtis kasdieniame gyvenime. Vis dėlto, priklausomai nuo aplinkybių, gali pasireikšti ir kiti bruožai. Jiems įtaką daro ir žmogaus introversija ar ekstraversija – pvz., žmogus, kurio dominuojantis bruožas yra introvertiniai jausmai greičiausiai mąstys kiek kitaip nei tas, kuris remiasi ekstravertiniais jausmais.

Apie 1920-uosius metus Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Briggs buvo mokytoja, itin besidomėjusi asmenybės tipologija ir sukūrusi savo pačios teoriją dar iki tol, kai susipažino su Jungo raštais. Kartu su savo dukra, Isabel Briggs Myers, ji sugalvojo patogų būdą Jungo bruožų išsidėstymui žymėti – taip ir gimė keturių raidžių akronimai (INTJ, ENFP ir t.t.). Myers-Briggs teorija turi keturias bruožų poras:

  • Introversija (I) arba Ekstraversija (E)
  • Intuicija (N) arba Jutimas (S)
  • Mąstymas (T) arba Jausmai (F)
  • Vertinimas (J) arba Suvokimas (P)

Šiuos terminus jau aptarėme prieš pora pastraipų, kalbėdami apie Jungą. Pagal Myers-Briggs modelį, pirma raidė nurodo dominuojančio ir kitų bruožų kryptį, tuo tarpu paskutinė raidė žymi, kuris gi bruožas yra dominuojantis. Ekstravertų atveju dominuojantis bruožas yra nukreiptas į išorinį pasaulį. J reiškia, kad vienas iš Vertinimo bruožų (Mąstymas arba Jausmai) dominuoja; P reiškia, kad tai yra vienas iš Suvokimo (Intuicija arba Jutimas) bruožų. Introvertų atveju J ir P raidės rodo ne dominuojantį, bet pagalbinį bruožą – dominuojantis bruožas yra paslėptas giliau. Žinoma, tai tėra labai supaprastinta Myers-Briggs teorijos apžvalga – skaitytojai, norintys sužinoti daugiau, turėtų perskaityti “Gifts Differing: Understanding Personality Type” knygą, parašytą Isabel Briggs Myers.

Dėl savo paprastumo šį keturių raidžių modelį šiandien naudoja daug įvairių teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter, Linda Berens Interaction Styles ir kt. Tačiau verta prisiminti, kad nors šios santrumpos gali būti identiškos ar labai panašios, jų prasmė ne visada yra panaši. Viena iš priežasčių, dėl ko jus varginame su tokia ilga įžanga yra ta, kad norime parodyti, jog nėra kažkokio vieno apibrėžimo, priskirto šioms santrumpoms – kiekviena teorija jas apibrėžia savaip ir gali būti, kad jei sutiksite penkis žmones, kurie prisistatys kaip „INFJ“, jų samprata, ką vis dėlto „INFJ“ reiškia, skirsis. Be abejo, šias santrumpas naudojančios teorijos iš dalies persidengia – tačiau jų metodika ir tipų apibrėžimai toli gražu nėra vienodi.

Tačiau trumpam padėkime tipologines teorijas į šoną. Kitas būdas analizuoti žmonių asmenybes yra iš savybių, o ne tipų perspektyvos. Ką gi tai reiškia? Vietoje to, kad bandytume apibrėžti 4 (ar 8, 16, 32...) tipus ir į juos įsprausti žmones, mes galime tiesiog paimti keletą savybių ir tyrinėti žmonių požiūrį į jas. Kitaip tariant, aptartume tik konkrečių savybių stiprumą, tačiau nebandytume jų sudėlioti į tipus. Turbūt yra tekę girdėti terminą „ambivertas“, kuris šiuo atveju yra puiki iliustracija. Ambiversija reiškia, kad žmogus yra daugiau mažiau pačiame introversijos-ekstraversijos skalės viduryje, nei itin bendraujantis, nei itin uždaras – kas kertasi su „juoda-balta“ stiliaus Jungo modeliu, kurį aptarėme prieš tai. Bet kokia tipų teorija susidurs su sunkumais kategorizuodama žmones, kurie atsiduria ant vienos iš skalės žymų, nepaisant to, kiek žymų ji turės.

Tuo tarpu savybėmis paremtos teorijos tiesiog pasakytų, kad ambivertas yra vidutiniškai ekstravertiškas žmogus, nepriskirdamos jo jokiam asmenybės tipui. Toks požiūris labai palengvina mokslinius tyrimus, pvz., tyrinėjant ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų (pvz., politinių pažiūrų) – dėl to savybėmis paremtos teorijos dominuoja psichologiniuose tyrimuose. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Kitaip nei tipais paremtų teorijų atveju, tampa neįmanoma apibrėžti kategorijas ar tipus, kuriuos būtų galima naudoti diskusijose ar teikiant kokius nors pasiūlymus. Dėl to, nors tokios kategorijos kaip ekstravertai ir introvertai nėra 100% tikslios, jos mums suteikia šansą pabandyti apibrėžti, kas vis dėlto yra žmogaus asmenybė, ir diskutuoti, dėl ko mes elgiamės vienaip ar kitaip – ko nėra įmanoma padaryti turint tokį labiau moksliškai pagrįstą, tačiau ne itin prasmingą teiginį kaip, pvz., „jūs esate 37% ekstravertiškas“.

Savo modelyje mes sujungėme geriausius šių dviejų pasaulių bruožus. Išlaikėme Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, nes jis yra išties paprastas ir patogus – tačiau tuo pačiu kitaip apibrėžėme keletą Jungo bruožų ir pridėjome vieną papildomą, supaprastindami savo modelį ir pritraukdami jį prie naujausių psichologijos metodų, įskaitant Big Five bruožų rinkinį. Be to, kitaip nei Myers-Briggs ar kitos Jungo principais paremtos teorijos, mes neįtraukėme vadinamųjų kognityvinių funkcijų, pvz., ekstravertiško mąstymo ar introvertiško jutimo, ar jų išsidėstymo tvarkos – vietoje to, pasirinkome penkias nepriklausomas skales ir pagal jas apibrėžėme savo tipus. Tai mums leido sukurti itin tikslų testą, kartu išlaikant galimybę apibūdinti skirtingus asmenybių tipus.

Ką gi, dabar laikas peržvelgti asmenybės aspektus ir tipų grupes.

Penki asmenybės aspektai

Iš viso yra penki aspektai, kuriuos sujungus galima gauti konkretų tipą: Energija, Intelektas, Prigimtis, Taktika ir Asmenybė. Į kiekvieną iš šių aspektų reikėtų žvelgti kaip į skalę, kurios viduryje yra "neutralus" variantas. Procentai, kuriuos matėte atlikę testą (ar narių zonoje, jei esate prisijungę) parodo, kuriai kiekvienos skalės pusei priklausote jūs, ir kaip toli nuo vidurio esate.

Taigi, aptarkime visus šiuos aspektus:

Energija

Šis aspektas parodo, kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis ir iš kur gauname energiją:

  • Ekstravertiški (E) individai nemėgsta būti vieni, formuluoja savo mintis šnekėdami ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis.
  • Introvertiški (I) individai dažniausiai stengiasi veikti vieni, apmąsto savo teiginius prieš pradėdami kalbėti ir pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis.

Intelektas

Antrasis aspektas lemia, kaip mes žvelgiame į pasaulį ir apdorojame informaciją:

  • Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę, remiasi intuicija, dažnai labiau vertina idėjas nei praktinius dalykus, ir mąsto, kas ir kodėl galėtų nutikti.
  • Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški, kreipia daugiau dėmesio į tai, ką gali pamatyti ir patirti, o ne įsivaizduoti, bei susitelkia ties tuo, kas jau įvyko ar vyksta aplink juos.

Prigimtis

Šis aspektas parodo, kaip mes priimame sprendimus ir žvelgiame į emocijas:

  • Logika (T) besiremiantys individai yra griežti, visada stengiasi klausyti savo proto, vertina objektyvumą ir racionalumą.
  • Principais (F) besiremiantys individai yra jautrūs, klauso savo širdies, vertina harmoniją ir bendradarbiavimą.

Taktika

Taktikos aspektas nulemia, kaip mes tvarkomės su užduotimis, planavimu ir sprendimų priėmimu:

  • Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, vertina aiškias taisykles ir instrukcijas, tvirtai laikosi savo įsipareigojimų ir nemėgsta neužtikrintumo ar netikėtumų.
  • Lankstūs (P) individai puikiai moka improvizuoti, vertina veikimo laisvę, yra gana atsipalaidavę ir vengia būti įsprausti į kampą bei priversti rinktis vieną iš galimų variantų ar suvaržyti griežtomis taisyklėmis.

Asmenybė

Galiausiai, asmenybės aspektas persmelkia visus kitus, parodydamas, kaip stipriai mes pasitikime savimi ir savo sprendimais:

  • Užtikrinti (-A) individai yra emociškai tvirti, ramūs, atsipalaidavę, ir dėl nieko pernelyg nesijaudina.
  • Savikritiški (-T) individai nuolat stengiasi tobulėti, rūpinasi savo įvaizdžiu, išgyvena dėl pasiektų rezultatų ir dažnai būna perfekcionistai.

Tipų grupės

Jau aptarėme, iš kokių aspektų susideda asmenybės tipai. Tačiau kaip šiuos aspektus galima sugrupuoti?

Mūsų modelis turi du sluoksnius: pirmasis, vidinis sluoksnis apibrėžia mūsų vaidmenis, antrasis, išorinis sluoksnis – mūsų strategijas.

Vaidmenys

Šis sluoksnis nurodo mūsų tikslus, interesus ir mėgstamas veiklas. Iš viso yra keturi galimi vaidmenys:

Analitikai (Racionalūs ir Intuityvūs [ _NT_ ] tipai, tiek užtikrintas, tiek savikritiškas potipiai)

Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys itin lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę – juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka. Šie bruožai lemia, kad Analitikai yra neprilygstami strategai, tačiau kartu sukelia daug sunkumų socialinėje bei romantinėje sferose.

Diplomatai (Emocionalūs ir Intuityvūs [ _NF_ ] tipai, tiek užtikrintas, tiek savikritiškas potipiai)

Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose. Šie bruožai lemia, kad Diplomatai paprastai yra itin įžvalgūs, įtakingi ir lakios vaizduotės individai, tačiau tai kartu jiems sukelia nemažai sunkumų, kai reikia remtis tik šaltu racionalumu ar priimti sunkius, kitus žmones paveiksiančius sprendimus.

Sergėtojai (Pastabūs ir Planuojantys [ _S_J ] tipai, tiek užtikrintas, tiek savikritiškas potipiai)

Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles. Šie asmenybės tipai tvirtai laikosi savo planų ir nebijo sunkumų – tačiau jie taip pat gali būti labai nelankstūs ir nelinkę priimti kitokio požiūrio.

Tyrinėtojai (Pastabūs ir Lankstūs [ _S_P ] tipai, tiek užtikrintas, tiek savikritiškas potipiai)

Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką – arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį – paprastai tai būna introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė). Dėl to šie tipai yra nepakeičiami krizinėse situacijose, amatuose bei pardavimų srityje – tačiau jie taip pat gali būti linkę per daug rizikuoti ar susitelkti ties trumpalaikiais rezultatais.

Strategijos

Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų. Iš visu yra keturios strategijos:

Užtikrintas individualizmas (Introvertiški ir Užtikrinti [ I___-A ] tipai)

Šią strategiją pasirinkę tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs. Užtikrinti individualistai nekreipia per daug dėmesio į kitų žmonių nuomonę ir stengiasi pasikliauti tik savimi.

Meistriškas bendravimas (Ekstravertiški ir Užtikrinti [ E___-A ] tipai)

Šiai strategijai priklausantys tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę. Jie vertina pažintis ir ryšius, tačiau kartu nekreipia per daug dėmesio į tai, ką kiti apie juos mano.

Nuolatinis tobulėjimas (Introvertiški ir Savikritiški [ I___-T ] tipai)

Šie tipai yra tylus individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas. Kita vertus, šiai strategijai priklausantys tipai taip pat gana jautriai reaguoja į kitų žmonių nuomonę bei kritiką.

Socialinis aktyvumas (Ekstravertiški ir Savikritiški [ E___-T ] tipai)

Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės. Tipai, priklausantys šiai strategijai, paprastai taip pat itin vertina savo socialinį statusą bei kitų žmonių nuomonę, norėdami būti kuo geresni ir sėkmingesni.

Tipų lentelė

Ši lentelė parodo visus galimus tipus greta jų vaidmenų ir strategijų:

Analitikai Užtikrintas individualizmas INTJ-A, INTP-A
Meistriškas bendravimas ENTJ-A, ENTP-A
Nuolatinis tobulėjimas INTJ-T, INTP-T
Socialinis aktyvumas ENTJ-T, ENTP-T
Diplomatai Užtikrintas individualizmas INFJ-A, INFP-A
Meistriškas bendravimas ENFJ-A, ENFP-A
Nuolatinis tobulėjimas INFJ-T, INFP-T
Socialinis aktyvumas ENFJ-T, ENFP-T
Sergėtojai Užtikrintas individualizmas ISTJ-A, ISFJ-A
Meistriškas bendravimas ESTJ-A, ESFJ-A
Nuolatinis tobulėjimas ISTJ-T, ISFJ-T
Socialinis aktyvumas ESTJ-T, ESFJ-T
Tyrinėtojai Užtikrintas individualizmas ISTP-A, ISFP-A
Meistriškas bendravimas ESTP-A, ESFP-A
Nuolatinis tobulėjimas ISTP-T, ISFP-T
Socialinis aktyvumas ESTP-T, ESFP-T

Komentarai