MBTI (Myers-Briggs Type Indicator) – tai psichometrinis instrumentas, skirtas žmonių psichologinėms nuostatoms, susijusioms su jų pasaulio suvokimu bei sprendimų priėmimu, nustatyti. Šios nuostatos buvo išskirtos iš Karlo Gustavo Jungo tipologinių teorijų, pateiktų jo 1921 metų knygoje “Psichologiniai tipai”. Pradinės MBTI kūrėjos – Katerina Cook Briggs ir jos dukra, Izabelė Briggs Myers. Jos pradėjo plėtoti MBTI dar Antrojo pasaulinio karo metu, tikėdamos, kad asmenybės bruožų suvokimas padės moterims, pirmą kartą įžengiančioms į darbo rinką, lengviau surasti sritis, kuriose jos galėtų efektyviausiai ir lengviausiai dirbti. Pradinis klausimynas vėliau išaugo į patį MBTI, kuris 1962 m. buvo pristatytas ir plačiajai visuomenei.

Kai kurie psichologai-akademikai yra sukritikavę MBTI instrumentą savo tyrimuose, teigdami, kad jam pagrįsti trūksta patikimų duomenų. Iš kitos pusės, MBTI šalininkai pateikia daug atskirų atvejų, iliustruojančių j suteikiamas galimybes nuspėti individo elgseną, bei nurodo, kad MBTI pasiekia ar viršija kitų psichologinių instrumentų patikimumą. Daugumos suaugusiųjų atveju (75-90 proc.), 3-4 MBTI atskleistos savybės nekinta, kai indikatorius yra pateikiamas tam pačiam asmeniui daugiau nei vieną kartą. Vaikų atveju jo rezultatai yra mažiau patikimi. Be to, MBTI patikimumas yra patvirtintas ir kitų studijų, nors yra pastebima ir įvairių nukrypimų.

Pagrindinės sąvokos

MBTI pagrindas – psichologinio tipo teorija, sukurta K.G. Jungo. Jungo nuomone, egzistuoja dvi atskiros pažinimo funkcijų poros:

• Racionaliosios (judging) funkcijos: mąstymas ir jausmai
• Neracionaliosios (perceiving) funkcijos: sensorika ir intuicija

Anot Jungo, šios funkcijos žmonėse būna arba intravertinės, arba ekstravertinės. Remdamosi šiais Jungo teiginiais, Briggs ir Myers išplėtojo savo pačių psichologinio tipo teoriją, kuria vėliau buvo paremtas ir MBTI.

Myers-Briggs tipologijos modelis žvelgia į asmenybės tipą kaip į kairiarankiškumą ar dešiniarankiškumą: individai arba išvysto tam tikrus mąstymo ir veikimo būdus, arba su jais gimsta. MBTI išrūšiuoja dalį šių psichologinių skirtumų į keturias priešingas poras (dichotomijas), kurios suformuoja 16 galimų psichologinių tipų. Nei vienas iš šių tipų yra “geresnis” ar “blogesnis” už kitus; vis dėlto, Briggs ir Myers nuomone, kiekvienas individas turi savo “mėgstamą” tipą. Kaip dešiniarankiui yra sunku rašyti kaire ranka, taip žmonėms paprastai yra sunku panaudoti jiems priešingas psichologines savybes, net ir specialiai stengiantis.

Visi 16 tipų paprastai yra apibrėžiami keturių raidžių kombinacijomis, naudojant pirmąsias atitinkamų savybių raides (išskyrus intuiciją, kuri yra perteikiama kaip N, norint ją atskirti nuo intraversijos). Pavyzdžiui:

ENFP – ekstraversija, intuicija, jausmai, neapibrėžtumas
INTJ – intraversija, intuicija, mąstymas, apibrėžtumas

Keturios dichotomijos:

Ekstraversija (E) – intraversija (I)
Sensorika (S) – intuicija (N)
Mąstymas (T) – jausmai (F)
Apibrėžtumas (J) – neapibrėžtumas (P)

Turėkite omenyje, kad terminai, naudojami dichotomijoms apibrėžti, turi specialią techninę MBTI prasmę, besiskiriančią nuo kasdienio tų žodžių vartojimo. Pavyzdžiui, žmonės, pasižymintys stipresne apibrėžtumo savybe, nebūtinai yra kategoriškesni už žmones, turinčius stipresnę neapibrėžtumo savybę, o stipresnė jausmų savybė nereiškia, kad žmogus yra mažiau racionalus ar logiškas.

MBTI taip pat nematuoja savybės stiprumo bendrąja prasme – jis tiesiog parodo, kuriai savybei žmogus teikia pirmenybę. Žmogaus, turinčio stiprią ekstraversijos savybę, negalima pavadinti “labiau” ekstravertišku – jis tiesiog turi aiškų polinkį link ekstraversijos, o ne intraversijos.

Savybių stiprumas skirtinguose žmonėse taip pat gali ženkliai kisti, net ir tarp to paties tipo atstovų. Vis dėlto, Izabelė Myers manė, kad savybės kryptis (pavyzdžiui, ekstraversija prieš intraversiją) yra svarbesnė nei jos stiprumas (pavyzdžiui, labai stipri prieš silpną).

Kryptys: ekstraversija (E) ir intraversija (I)

Ekstraversijos ir intraversijos savybės taip pat kartais yra vadinamos požiūriais ar kryptimis. Briggs ir Myers manė, kad kiekviena iš pažinimo funkcijų gali veikti arba išoriniame elgesio, veiksmų, žmonių ir dalykų pasaulyje (ekstravertinė kryptis), arba vidiniame idėjų ir apmąstymų pasaulyje (intravertinė kryptis). Šios kryptys yra atspindimos ir MBTI tipuose.

MBTI atveju ekstraversijos ir intraversijos terminai yra naudojami specifine prasme. Žmonės, teikiantys pirmenybę ekstraversijai, gauna energiją iš veiksmo – jie veikia, tada apmąsto, tada veikia toliau. Jei jie yra neveiklūs, energijos lygis ir motyvacija ima kristi. Atitinkamai tie žmonės, kurių intraversijos savybė yra stipresnė, veikdami energiją praranda – jie mieliau viską apmąsto, tada veikia, tada vėl apmąsto. Intravertams reikia laiko, kad įvertintų situaciją ir atstatytų prarastą energiją.

Ekstraverto minčių srautas yra nukreiptas link žmonių ir objektų, intraverto – link idėjų ir sąvokų. Iš to kyla ir skirtingi ekstravertų bei intravertų bruožai – ekstravertai yra linkę rinktis veiksmą ir trokšta “erdvės”; tuo tarpu intravertai renkasi mintis ir siekia “gylio”. Atitinkamai ekstravertai paprastai renkasi dažnesnį bendravimą, o intravertai – “turtingesnį” bendravimą.

Funkcijos: sensorika (S) / intuicija (N) ir mąstymas (T) / jausmai (F)

Jungas išskyrė dvi psichologinių funkcijų poras:

• Suvokimo funkcijas – sensoriką ir intuiciją
• Sprendimų priėmimo funkcijas – mąstymą ir jausmus

Remiantis Myers-Briggs tipologijos modeliu, kiekvienas žmogus naudoja vieną iš šių funkcijų dažniau ir geriau nei kitas tris; vis dėlto, visos keturios funkcijos yra naudojamos skirtingu metu ir esant skirtingoms aplinkybėms.

Sensorika ir intuicija yra informacijos rinkimo/suvokimo funkcijos. Jos apibrėžia, kaip nauja informacija yra suvokiama ir interpretuojama. Individai, kurių sensorikos savybė yra stipresnė, yra linkę pasitikėti informacija, kuri yra “prieš akis”, apčiuopiama ir aiški – kitaip tariant, informacija, kurią galima suprasti vienu iš penkių pojūčių. Jie nepasitiki nuojauta, jos vietoje mieliau rinkdamiesi detalias ir faktus. Tuo tarpu žmonės, turintys stiprią intuicijos savybę, yra labiau linkę pasitikėti abstraktesne ar teorine informacija, kurią atitinkamai galima susieti su kita informacija ir t.t. Taip pat tikėtina, kad stipresnis intuicijos bruožas lems didesnį domėjimąsi ateities galimybėmis, pasitikėjimą iš pasąmonės kylančiomis įžvalgomis ir t.t.

Mąstymas ir jausmai yra sprendimų priėmimo funkcijos. Jos abi yra skirtos racionaliems sprendimams priimti, remiantis informacija, gauta iš suvokimo funkcijų (sensorikos ar intuicijos). Žmonės, turintys stipresnę mąstymo savybę, yra linkę žvelgti į dalykus iš objektyvesnės pozicijos, apskaičiuodami savo veiksmus pagal tai, kas atrodo logiška, nuoseklu ar tinkama atitinkamų taisyklių kontekste. Tuo tarpu tie, kurių jausmų savybė yra stipresnė, sprendimus paprastai priima “išjausdami” situaciją, pažvelgdami į ją “iš vidaus” ir norėdami pasiekti balansą ar harmoniją.

Kaip jau minėta anksčiau, žmonės, turintys stipresnę mąstymo savybę, nebūtinai mąsto “geriau” nei žmonės su stipresne jausmų savybę. Abi šios funkcijos yra laikomos racionaliai priimančiomis sprendimus (kaip ir kitais atvejais, čia MBTI atspindi ne žmogaus sugebėjimus, o polinkius). Atitinkamai F tipai nebūtinai turi “kokybiškesnes” emocines reakcijas nei T tipai.

Dominuojanti funkcija

Nors žmonės naudoja visas keturias MBTI funkcijas, viena jų paprastai yra pritaikoma dažniau ir tvirčiau. Ši dominuojanti funkcija yra palaikoma antrosios (pagalbinės) funkcijos bei, šiek tiek mažiau – trečiosios funkcijos. Ketvirtoji ir silpniausia funkcija visada yra dominuojančios funkcijos priešingybė. Myers ją vadino “šešėliu”.

Šios keturios funkcijos veikia atitinkama kryptimi – ekstravertine ar intravertine. Pavyzdžiui, žmogus, kurio dominuojanti funkcija yra ekstravertinė intuicija, intuiciją pritaikys visiškai kitaip nei tas, kurio dominuojanti funkcija yra intravertinė intuicija.

Gyvenimo būdas: apibrėžtumas (J) / neapibrėžtumas (P)

Myers ir Briggs prie Jungo tipologinio modelio pridėjo dar vieną dimensiją, skirstydamos žmones pagal tai, kokia funkcija – sprendimų priėmimo ar informacijos suvokimo – yra naudojama reaguojant į išorinį pasaulį.

Anot Myers ir Briggs, žmonės, šiuo atveju naudojantys sprendimų priėmimo funkciją, pasauliui parodo atitinkamą savo savybę – mąstymą ar jausmus. Dėl to TJ tipai paprastai atrodo itin logiški, o FJ tipai – empatiški. Myers teigimu, tipai su dominuojančiu apibrėžtumu mėgsta “sutvarkyti visus reikalus”. Tuo tarpu P raide besibaigiantys tipai pasauliui parodo savo suvokimo funkciją (sensoriką ar intuiciją). Dėl šios priežasties SP tipai yra linkę save perteikti kaip praktiškus materialistus, o NP tipai – kaip abstrakčius. Anot Myers, tipai su dominuojančiu neapibrėžtumu nėra linkę apriboti save, priimdami griežtus sprendimus.

Ekstravertų atveju, J ar P parodo jų dominuojančią funkciją; intravertų atveju – pagalbinę funkciją. Pavyzdžiui, ENTJ tipo atveju J parodo, kad dominuojanti funkcija yra pasirinkta sprendimų priėmimo funkcija (ekstravertinis mąstymas). Papildoma funkcija – intravertinė intuicija. Trečioji funkcija – ekstravertinė sensorika, paskutinioji – intravertiniai jausmai (dominuojančios funkcijos priešingybė). Tuo tarpu, pavyzdžiui, INTJ atveju J reiškia, kad sprendimų priėmimo funkcija yra papildančioji funkcija (ekstravertinis mąstymas). Tuo tarpu dominuojanti funkcija yra informacijos suvokimo funkcija (intravertinė intuicija). Trečioji funkcija – intravertiniai jausmai, paskutinioji – ekstravertinė sensorika.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad asmenybės psichologinis tipas yra kažkas daugiau nei keturių atskirų savybių suma – ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip šios savybės reaguoja tarpusavyje, tipui vystantis ir veikiant realiame pasaulyje.

Informacijos šaltinis – http://en.wikipedia.org/wiki/Myers-Briggs_Type_Indicator.