Instrukcija, kaip elgtis su intravertu
Pasidžiaugdamas proga, jog pagaliau pavyko pabaigti visų intravertiškųjų tipų aprašymus, pateikiu įdomų išverstą straipsnį apie šių tipų žmones (originalas – čia). Dėmesio – tai nėra rimtas psichologinis straipsnis, tai, kas čia parašyta, priimkite su humoru.
––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
Rūpinkis savo intravertu
Ar pažįsti ką nors, kas kasdien mielai praleidžia po keletą valandų būdamas visiškai vienas? Kas mėgsta ramius pokalbius apie jausmus ar idėjas, gali pateikti neįtikėtiną pristatymą didelei auditorijai, tačiau nejaukiai jaučiasi žmonių grupėse ir yra itin nerangus lengvuose pokalbiuose „apie nieką“? Ar šį žmogų tenka tiesiog tempti į vakarėlius, po ko jam prireikia visos dienos, kad atsigautų? Ar jis niurzga, susiraukia ar gūžteli, kai kiti žmonės tiesiog stengiasi jį pralinksminti?
Jei taip, ar tu šiam žmogui sakai, jog jis yra „per daug rimtas“ ar klausi apie jo savijautą? Ar laikai jį abejingu, arogantišku ar netgi nemandagiu? Stengiesi skirti dar daugiau pastangų, kad ištrauktum jį iš jo kiauto?
Jei atsakei „taip“ į šiuos klausimus, labai tikėtina, jog bendrauji su intravertu – ir bendrauji su juo netinkamai. Pastaruoju metu mokslas rado atsakymų į daugelį klausimų apie intravertų įpročius ir poreikius. Netgi buvo išsiaiškinta, remiantis smegenų aktyvumo tyrimais, jog intravertai apdoroja informaciją kitaip nei ekstravertai. Ir ne, aš to neišgalvojau. Bet jei tu ką tik pajutai nieko nesuprantantis (–i), per daug nesistebėk – esi ne vienas (–a). Intravertai sudaro ženklią žmonijos dalį, tačiau jie yra viena klaidingiausiai suprantamų ir užgaunamų visuomenės grupių.
Taip, žinau. Mano vardas Džonatanas ir aš esu intravertas.
O, aš tai neigiau metų metus. Galų gale, aš juk turiu gerus bendravimo įgūdžius. Nesu niūrus ar mizantropiškas. Bent jau paprastai. Aš toli gražu nesu drovus. Mėgstu ilgus pokalbius, drauge tyrinėjant asmenines mintis ar interesus. Bet aš save suprantu, kaip suprantu ir gausybę klaidingų kitų žmonių nuostatų ir stereotipų intravertų atžvilgiu. Dabar šitai rašau dėl to, jog noriu tau pasakyti, ką turi žinoti, kad galėtum jautriai ir palaikančiai bendrauti su savo intravertais šeimos nariais, draugais ar kolegomis. Prisimink, bent vienas žmogus, kurį tu pažįsti, gerbi ir su kuriuo nuolat bendrauji, tikrai yra intravertas ir tu jį mažų mažiausiai lengvai vargini. Išmokti atpažinti perspėjamuosius ženklus visada yra verta.
Taigi, kas yra intraversija? Dabartinė jos prasmė pirmą kartą atsirado trečiajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir buvo sukurta psichologo Karlo Jungo. Šiandien tai yra viena pagrindinių asmenybės testų dalių, įskaitant ir plačiai naudojamą MBTI testą (kuriuo nustatomi charakterio tipai ir yra aptariami šiame blog‘e). Visų pirma, intravertai nebūtinai yra drovūs. Drovūs žmonės jaučia nerimą ar baimę socialinėse situacijose; intravertai paprastai ne. Intravertai taip pat nėra mizantropai (nekenčiantys kitų žmonių), nepaisant to, jog kai kurie iš mūsų gali sau pritaikyti citatą „pragaras – tai kiti žmonės už stalo pusryčiaujant“. Intravertai – tai asmenybės, kurias kitų žmonių kompanija vargina.
Ekstravertai gauna energiją iš kitų žmonių ir „nuvysta“ būdami vieni. Būti vieniems jiems yra nuobodu – palik ekstravertą vieną porai minučių ir jis griebsis savo mobiliojo telefono. Tuo tarpu intravertų poreikiai yra visiškai priešingi – porą valandų su kuo nors pabendravus, mums reikia „išsijungti“ ir pasikrauti energijos. Tai nėra antisocialu. Tai nėra depresijos ženklas. Ir ne, to nereikia gydyti. Intravertams buvimas vieniems su savo mintimis lygiai taip pat atstato jėgas, kaip miegojimas ar valgymas. Mūsų moto – „taip, man malonu būti su tavimi. Mažomis dozėmis.“
Kiek žmonių yra intravertai? Sunku atsakyti. Vieni tyrimai rodo, jog intravertai sudaro apie ketvirtadalį, kiti – trečdalį žmonijos. O kiti apibrėžia dar įdomiau – „mažuma tarp visų žmonių, tačiau dauguma – tarp gabiųjų“.
Ar intravertai yra klaidingai suprantami? Nuolat. „Ekstravertui yra labai sunku suprasti intravertą“, rašė mokymo ekspertai Jill D. Burruss ir Lisa Kaenzig. Tuo tarpu intravertai lengvai supranta ekstravertus, kadangi šie nuolat stengiasi save atskleisti bendraudami ir plepėdami su kitais žmonėmis. Ekstravertai yra tokie „mįslingi“ ir „neperprantami“, kaip naminiai gyvūnėliai. Tačiau tai tėra kelias į vieną pusę. Ekstravertai arba visiškai nesupranta intravertų, arba supranta juos labai menkai. Jie mano, kad žmonių kompanija, ypač jų pačių, yra visada laukiama ir maloni. Jie negali įsivaizduoti, kad kažkas mielai pabūtų vienas – o tokio noro išraišką dažnai priima kaip asmeninį įžeidimą. Nesvarbu, kiek kartų aš ekstravertams bandžiau paaiškinti intravertų mąstymą – jie niekada to nesuprato. Pasiklausydavo minutę ir vėl grįždavo prie savo čiauškėjimo.
Ar intravertai yra nereprezentuojami? Sakyčiau, kad taip. Pavyzdžiui, ekstravertai ryškiai dominuoja politikoje, profesijoje, kur tik šnekūs jaučiasi tikrai patogiai. Pažvelk į Džordžą Bušą. Į Bilą Klintoną. Atrodo, jog jie visiškai atsigauna tik tuomet, kada yra netoli kitų žmonių. Netgi tokios išimtys, kaip tylusis Ričardas Niksonas tik patvirtina taisyklę. Išskyrus tokius žmones, kaip Ronaldas Reganas (beje, kaip man teko skaityti, daug aktorių yra intravertai ir daug intravertų, bendraudami su kitais žmonėmis, jaučiasi tarytum aktoriai), intravertai nėra laikomi politikos „natūralais“.
Dėl šios priežasties ekstravertai dominuoja valdžioje. Gaila. Jei pasaulį valdytų intravertai, tai, be abejo, būtų ramesnė, išmintingesnė ir taikingesnė vieta. Kaip pasakė vienas protingas žmogus, „ar nežinote, jog keturi penktadaliai visų mūsų problemų būtų išspręstos, jei mes tiesiog atsisėstume ir ramiai pasikalbėtume?“ (taip pat yra sakoma, jog „jei nieko nesakai, tau nereikės to pakartoti“. Vienintelis dalykas, ko intravertai nemėgsta labiau, nei kalbėti apie save, tai kartoti savo žodžius.)
Su savo besaikiu bendravimo ir dėmesio poreikiu, ekstravertai dominuoja ir socialiniame gyvenime, nustatydami jo
taisykles. Mūsų ekstravertiškoje visuomenėje buvimas „bendraujančiu“ yra laikomas norma ir pageidaujamu dalyku, be to, teigiama, jog tai signalizuoja laimingumą, pasitikėjimą ir lyderystę. Į ekstravertus žiūrima kaip į atviraširdžius, mielus, šiltus, jautrius žmones. „Bendraujantis žmogus“ yra komplimentas. Tuo tarpu intravertai yra apibūdinami tokiais žodžiais, kaip „užsidaręs“, „vienišius“, „santūrus“, „tylus“, „susitvardantis“, „privatus“ – siauros prasmės, šaltais žodžiais, reiškiančiais emocinį šykštumą ir asmenybės menkumą. Moterys, spėju, dėl to ypač kenčia. Intravertas vyras dažnai gali būti palaikytas „stipriu ir tyliu“, tuo tarpu moteris, neturinti tokios alternatyvos, gali būti laikoma baikščia, drovia ar netgi išpuikusia.
Ar intravertai išpuikę? Vargu. Spėju, jog šis dažnas stereotipas kyla iš to, jog intravertai paprastai yra labiau išsilavinę, mąslesni, įžvalgesni, nepriklausomesni, šaltakraujiškesni ir jautresni nei ekstravertai. Be to, tai lemia ir atsainus mūsų požiūris į „lengvą pokalbį“, ką ekstravertai dažnai supainioja su jų negerbimu. Intravertai mąsto PRIEŠ ką nors kalbėdami; tuo tarpu ekstravertai mąsto KALBĖDAMI – dėl to jų susitikimai dažnai tęsiasi keletą valandų. Intravertus, kaip rašo Thomas P. Crouser, stebina ekstravertų kalbėjimo maniera – jie tarsi nuolat garsiai mąsto ar ginčijasi patys su savimi; tuo tarpu intravertas mandagiai patylės, gūžtels pečiais ir tyliai nusistebės. Tik tiek.
Vis dėlto, blogiausia yra tai, jog ekstravertai nė nenutuokia apie kankinimus, kuriuos jie verčia mus patirti. Kartais, kai mes desperatiškai bandome įkvėpti gryno oro tarp ekstraverto žodžių lavinos, kurią sudaro 98 procentai mūsų požiūriu nereikalingų minčių, kartais pagalvojame, ar ekstravertai apskritai varginasi klausytis bent savęs. Tačiau intravertams nelieka nieko kito, kaip tai stoiškai iškentėti, kadangi etiketo knygos – žinoma, parašytos ekstravertų – apibrėžia nenorą kalbėtis kaip storžieviškumą, o pauzes pokalbyje – kaip nejaukų dalyką. Intravertai tegali svajoti apie tai, kad kurią nors gražią dieną nebus nemandagu pasakyti „taip, tu nuostabus žmogus ir aš tave mėgstu. Bet dabar būk malonus, patylėk.“
Kaip galėtum tavo gyvenime esančiam intravertui leisti suprasti, jog jį palaikai ir gerbi? Visų pirma, suprask, kad tai buvimas intravertu nėra pasirinkimas. Tai – ne gyvenimo būdas. Tai – mąstymo būdas, kurio negalima pakeisti.
Antra, kai matai, jog intravertas kažką mąsto, neklausk „kas nutiko?“ ar „ar tu gerai jautiesi?“
Trečia, neskubėk sakyti ir ko nors kito.
Prašome komentuoti tik patį straipsnį. Platesnės diskusijos vyksta forume.
Dalyvauti diskusijoseRegistruotis pažinčių skyrelyje
Gerai parašyta. Ypač man patiko šis sakinys:
“Vienintelis dalykas, ko intravertai nemėgsta labiau, nei kalbėti apie save, tai kartoti savo žodžius.)”
To tai jau tikrai negaliu pakęsti.
pagal si straipsni galima manyt kad ekstravertai yra nieko neverti ir siaip zemiau uz ekstravertus. taciau taip toli grazu nera
Dar labai nesigilinau… bet parodet tipiska ekstravertam poziuri
Paskaitykit dar karta… ir kelis kartus, kur raudonom raidem
//truputi daugiau intravertas, nei ekstravertas
//
noras save pateisinti ir dar frazes dedejimas “Taciau to toli grazu nera” tik irodo tipini ekstraverto poziury ir net neymanoma, kad gal reiktu sutikti ir isigilinti tai kas parasyta, bet ne swarbiau paneigti ar dar kitaip save pateisint
Raminta, o kaip dėl daugybės pseudopsichologinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad būti uždaru – blogai, būti tyliu – blogai, pauzės pokalbyje – nemandagu, o žmogus, nenorintis bendrauti su kiekvienu pasisveikinusiu – apskritai kone sociopatas? Tai yra lygiai tas pats, kaip pasakyti, kad intravertai yra tarsi neišsivystę, tik tiesiogiai to neįvardinant. Manau, kad lyginant su tuo, šiame straipsnyje viskas yra kur kas švelniau pasakoma.
Beje, straipsnio potekstė yra ne “ekstravertai – prastesni už intravertus”, o “ekstravertai – kitokie nei intravertai”. Problema yra tame, kad toli gražu ne visi žmonės tą kitoniškumą sugeba suprasti.
P.S. Darau prielaidą, kad rašydama “siaip zemiau uz ekstravertus” turėjote omenyje “siaip zemiau uz intravertus”.
Viskas tikrai labai tiksliai aprašyta.
galiu tai paliudyti , nes pats esu Intravertas. Ir jau spejau susidurti su visais isvardintais atvejais . Beje is dalies Raminta yra teisi , tolarentisku ekstravertu tikrai yra ir jie nera blogesni uz mus , aplamai as esu uz ligybe. Bet deja nevisi ekstravertai tai supranta , arba jiems tai visiskai nesvarbu 
Bet ir musu nereiktu isivaizduoti , kaip amzinu tyleniu ar paslaptingu asmenybiu . Manau toki straipsni paskaites ekstravertas mus pradotu lyginti su Gotais ir Emo , net neisigilines i visa teksta ir ka norima pasakyti tarp eiluciu 
Nesutinku su Zymantu. as esu ekstraverte (ENFP jei kam idomu) taciau supratau potekste ir pan. tiesa tai tiesa, man intravertus sunku suprasti – ko tylet jei gali kazka pasakyt? kaip galima praleist vakareli? kaip galima tinget kur nors eit su draugais? kaip galima pavargt nuo zmoniu? man tai gilus klausimas, nes man atviksciai – kuo daugiau, tuo smagiau (kalbu apie zmones). Vat. Kartais mane labai nervina kai bandau prakalbint intraverta ir jis atsakineja mazdaug taip ir ne.. ;DD
O, Dieve. Mes kartu istvertume, manau, pusvalandi.
Turiu vadova-ekstraverta, jam uzdirbu didelius pinigus savo galva, jo visiskai neatsiklausdama. Tai mane laiko didziausia imones vertybe, bet kasdien bando man ka nors gero padaryt, atbega, klausia, ar viskas gerai, ar ko nors reikia, ar nesusirgau, nes nuo ryto surugus esu. Dabar jau jam pasakau- nenoriu bendraut, nenoriu eiti i imones vakareli, jei ka negerai darau – pasakykit, galiu padaryti, bet tik tai, kas susije su darbu, arba atleiskit is darbo.
delko man priestarauji?
as nenurodziau tiksliu skaiciu , tiesiog ivardinau , kaip yra. Beto mano zodziai yra labiau vyriskos lyties atstovams , mat jus merginos truputi kitaip i viska zvelgiat 
taikliai
ką gi, o aš nesutinku su Chaos_head. esu intravertė taigi galiu atsakyti ir iš moteriškosios pusės:> tyliu, jei neturiu ko pasakyti, tikrai nematau esmės penktą kartą kalbėti apie orą ar praeitą dieną matytą filmą. geriau praleisti vakarėlį nei būnant blogos nuotaikos gadinti ją kitiems. bent aš netingiu susitikti su tikrais draugais, ir nuo jų nepavargstu. ko gero, įpratau, nes nuolat bendrauju su ekstravertais. bet jei žmogus tikrai šneka daug, nieko prasmingo nepasakydamas, nuoširdžiai norisi juo atsikratyti. o jei kas atsakinėja taip arba ne matyt pateikiami ne tokie klausimai:)
Kazka norejau pasakyti.. tik suabejojau ar verta.
mano irgi draugu dizioji dalis ekstravertai , tai as irgi siektiek pripratau bendrauti su zmonem ilgiau. kartais apsistoju pas koki drauga keliom dienom , pirmosiom viskas buna super , bet paskutine diena dazniausiai baigiasi tylejimu
poto man reikia keliu dienu ramybes . o siaip jeigu jau bendrauju labai nemegstu buko bendravimo ir banaliu temu , o ypac kai pats zmogus uzmezga pokalby ir pats atsakineja trumpomis frazemis , tai nervina 
Nuo pat mažens, baisiausiai nervinantis dalykas yra kai tu tyli ir kiti klausia “kas yra? kas nutiko? kodėl tu liūdna?”. Tada aš taip susinervinu, atrodo tuoj sprogsiu, bet iš paskutiniųjų sukaupiu jėgas, nusišypsau ir pasakau “nieko”.
… o aš galvojau, kad su manimi kažkas negerai, kad poreikis būti vienam yra dominuojantis. Ėmiau sau paišyti visokias fobijas, sociopatiją, tą pačią mizantropiją. O pasirodo, tai normalu
Valio!
Ir tiesa, kad ekstravertai dominuoja ir diktuoja gyvenimo taisykles, o negyvenant jų ritmu jautiesi išmestas iš bliūdo.
Kazi kaip intravertai ir ekstravertai pasiskirste pagal lyti?
Sigita, tai gali pasiskaičiuoti lentelėje su charakterių tipų dažnumu ir pasiskistymu.
http://charakteris.info/charakterio-tipu-daznumas-ir-pasiskirstymas
Gytaz, dekoju uz nuoroda
Papildau: tos lentelės informacijos šaltinyje rasite dar daugiau informacijos, jei tik statistika negąsdina.
Visiskai sunku nusistatyti, kas as tokia. Atrodo yra abieju kategoriju bruozu. O kitu zmoniu nuomone gana skirtinga, matyt, tikrai ne su visais vienodai bendrauju (prie ryskesnio extraverto pasidarau intravertiskesne ir atvirksciai)..
esu smarkiai isreiksta intraverte. karta pora savaiciu teko gyventi viename kambaryje su uzkietejusiu ekstravertu. jis snekedavo pastoviai ir apie nieka, komentuodavo viska, klausinedavo manes nereiksmingu dalyku ir man net nespejus iki galo atsakyt, pertraukdavo ir pradedavo reikst savo nuomone… stengdavausi istrukt is namu pasitaikius kiekvienai progai, o vos man grizus, kambariokas pradedavo klausinet kas naujo, ka veikiau, kaip sekesi. bet as neveikiau nieko, tiesiog budavau su savim, taigi trumpai atsakydavau “viskas normaliai”. po tu poros savaiciu kazkaip uzejo kalba apie musu santykius ir, pasirodo, kambariokas buvo labai nepatenkintas mano nedraugiskumu, mane, kad esu pikta ir “pasikelus”. buvau sokiruota! bandziau jam paaiskint, kad tiesiog esam labai skirtingi zmones, bet netrukus mano kalba eilini karta buvo pertraukta…
sita situacija aisku krastutinumas, tikrai nemanau ir neteigiu, kad visi ekstravertai ikyrios papugos. mano artimi draugai ekstavertai puikiai mane supranta, o ir man su jais smagu bendraut.
Manau, kad painiojamos sąvokos “ekstraversija”/”intraversija” su “mąstantis” (logikas)/”jaučiantis” (etikas).
Ekstravertas logikas yra mažiau šnekus negu intravertas etikas. Užmegzti santykius, palaikyti pokalbį, bendrauti – labiau linkę etikai. Logikai bendrauja daugiau intersų pagrindu, todėl vien dėl to, kad nebūtų pauzių, kad kitas žmogus nesijaustų nepatogiai – jis nesivargins “išjudinti” pašnekovo. Jam reikia interesų bendrumo – tada kalba savaime liesis (kartais net nešaunant į galvą paklausti pašnekovo vardo)
Siaip tai esu intrawertas, megstu wienas pabut, taciau ir draugu newengiu (tik jie turi but tikri draugai) tada galiu ir pajuokaut, paseliot, paplepet. Taciau intrawertas manyje stipresnis, tdl daznai tyliu, kas kitiems nlb patinka…
Kažkaip “neskaniai” skaitosi mėginimai aprašyti intravertų nuoskaudas ekstravertams. O tuo labiau kaltinti pop psichologinius straipsnius – juk ir šis ne kitoks. Keista, kad tokiam projekte MBTI – rimtas asmenybės vertinimo įrankis naudojamas. Jis kurtas kur kas racionalesnei – verslo aplinkai. Abejoju ar rimtas su MBTI dirbantis psichologas leistų sau skelbti bendrus asmeninio gyvenimo patarimus remdamasis tik asmenybės faktorių analize. Tuo labiau tik keturių, neįvertindamas emocingumo… Manau, toks “žalias” projektas rimtai kenkia paties įrankio (MBTI) reputacijai. Nežinau ar čia tik man užkliūva – straipsnis apie susikalbėjimo problemas tarp ekstravertų ir intravertų, o tipų aprašymuose daugumai prasidedančių E rekomenduojami partneriai su I… Jei tikėčiau, kad visi žmonės “jungiškai” tik į ekstravertus arba intravertus skirstomi – pasimesčiau
Vaidai, šis straipsnis ir yra “pop”, vieno amerikiečių žurnalisto straipsnio, išreiškiančio jo požiūrį, vertinys. Dėl to ir prirašiau įžangoje, kad tiesiog pateikiu įdomų tekstą ir tiek. Nereikia jo kaip rimto patarimų rinkinio priimti. Manau, kad ir iš paties gana sarkastiško rašymo stiliaus tą puikiai galima suprasti. Gal saviškiame komentare kiek ir pasikarščiavau, kaltas.
Antra, čia asmeninio gyvenimo patarimų sąmoningai nesistengiu liesti. Daugų daugiausia ką galima rasti tipų aprašymuose – atsargų pastebėjimą, kad į kažkokį bruožą reikėtų atkreipti daugiau dėmesio. Be to, visi straipsniai yra paremti angliška medžiaga, o ne mano paties mintimis. Nesu psichologas ir tokiu nė neapsimetu. Šis mėgėjiškas projektas yra skirtas tik tam, kad žmonės apskritai sužinotų, kas yra tas MBTI – nieko daugiau už asmenybių aprašymus čia ir nebus. Tai tik prie paties įrankio žinomumo prisidėti gali, o ne jam pakenkti
Trečia, dėl partnerių – tai tėra vienas iš galimų požiūrių. MBTI neturi konkrečios rekomenduojamų santykių sistemos.
Ketvirta, nedidelis pataisymas – MBTI buvo sukurtas Antrojo pasaulinio karo metu, tam, kad į darbą pramonėje įsitraukiančios moterys galėtų lengviau įvertinti savo asmenybę ir susirasti joms labiausiai tinkančius darbus. Taip, jis yra taikomas ir verslo aplinkoje, tačiau buvo ir yra skirtas toli gražu ne tik jai.
Hey, žmogau, tik neatsiprašinėk. Turi savo poziciją, o tai mano galva, daug geriau nei neturėt jokios. Nepriklausomai nuo to kad ji patinka kažkam ar ne
Jei čia tik angliško projekto vertimas, tai gal ir nesuės tavęs vietinė psichojogų bendruomenė MBTI pagalba besimaitinanti kartais. Nes kiekvieno psichologinio įrankio “išmetimas” į pop rinką mažina jo vertę. O parduoti MBTI verslui, tai įtikinti įmonės vadovą mokėti tūkstančius už galimybę pusdienį pildyti klausimyną ir dar pusdienį klausytis psichologo rezultatų interpretacijos. Be jokios garantijos, kad suprasi apie ką šneka… O jei aš – eilinis eilinės įmonės vadovas būsiu netyčia užklydęs į šį pulapį, manęs jau nieks neįtikins mokėti pinigus už įrankį, kurio pavadinimas man asocijuojasi su pop psichologija. Niekaip nepatikėsiu, kad koks nors Facet5 galėtų sau leisti taip populiarintis…
Dar… jei pasakysi, kad nuo II pasaulinio, kuomet šitas įrankis buvo naudojamas personalo atrankai (sakai ne verslo poreikiai ?) jis nė kiek nepasikeitė, tai aš vysiu su šluota kiekvieną, kuris man bandys MBTI parduot
Beje, nuoširdžiai tikiu tokio įrankio panaudojimo savianalizei arba patnerių suderinamumui galimybėmis. Tik šita versija – per daug suprimityvinta. Manau, padirbėjus su klausimynu, tiksliau išskyrus emocingumą bei įvedus intelekto/vertybinių nuostatų faktorių nesunkiai “darnią porą” perspjautum. Taigi po 3-4 metų kryptingų apklausų bei statistinės rezultatų analizės galėtum užsidirbt “populiariausio Lietuvos piršlio” vardą
Na, angliškas internetas yra prikimštas informacijos apie MBTI… Galiausiai, galima kokią nors iš tam skirtų knygų nusipirkti ir tirtis į sveikatą. Jei vadovas nemoka į Google įrašyti “mbti test” ir peržvelgti keleto puslapių, tai jau yra jo paties kaltė
Visai kitas reikalas yra profesionalios ir į tam tikrą sritį nukreiptos MBTI tipo interpretacijos – to internete gali ir nebūti. Tačiau apie pačius pagrindinius dalykus angliškai yra prirašyta daugybė puslapių, veikia tam skirti ir dešimtis tūkstančių narių turintys forumai – tik Lietuvoje apie tai informacijos praktiškai nėra.
Dėl istorijos – na, Wikipedia rašo, kad MBTI buvo sukurtas 1942 m., o 1944 m. buvo išleista pirmoji jo panaudojimo instrukcija. Žinoma, nuo to laiko šis tas tikrai galėjo pasikeisti, ypač kalbant apie interpretacijas, tačiau pagrindai turėjo likti tie patys.
Ir ačiū už įdomias idėjas
va sis gabaliukas su Vaidu idomus
Labai tiksliai parasyta. As pati esu ekstraverte, o mano brolis intravertas. Visa gyvenima meginu ji suprasti ir man sunkiai sekasi. Kai as visur varydavau ir dalyvaudavau, o jisai sededavo namie, tyliai ji sau smerkdavau. Sitas straipsnis labai daug padeda suprasti, kad intravertams reikia pabuti vieniems, norint pasikrauti energijos.
Taip pat turiu draugia intraverte, su kuria bendravimas kartais lyg ir trumpam nutruksta ir tada as galvoju, kad ji nebenori su manimi buti. O taip nera, ji tik nori buti su savimi:)
as ESFP, mano vaikinas INTJ. Va as tai tikrai zinau ka reiskia intravertas
mes 4 metus draugaujam, ir per visa ta laika jis nera ne 10 min pakalbejes siaip, apie bele ka 
ir jis visada, kai as raunuos kur eiti, sako tai tu eik, negalvok apie mane, as namie pabusiu. Jam to “namie pabusiu” kaip oro reikia! Istikruju pabuves vienas jis ir toks nuotaikoj pasidaro 
o santykiu pradzioj kol neperpratau jos mastymo sistemos, daug bedu buvo! Man atrodydavo, kad jam neidomu ka kalbu, kur einu ir ar isvis egzistuoju 
o dabar mum puikiai sekasi, tik man labai truksta jo kai nori pasiausti 
zinote, intravertai, galit ir pasakyt, kai norit pabut su savim . bo kitaip irgi yra sunku suprast ‘ patylek’ vieninntelis zodis, kuris tikrai netenkina. galit kokius tris ismokti. pvz. noriu pabuti vienas, man viskas gerai, ir tave myliu. bent automatiskai, ka? ner taip daug, o ekstravertas norintis suprastu. visiem but geriau gyvent
Vania, man jau 57, turiu seima, gera nemaza seima. Niekada nesu pasakiusi “as tave myliu”, nors juos labai myliu. Man tokie pasakymai banalus. Jei jau myli, tai myli.
manau, kad pasakakius “noriu pabuti vienas, man viskas gerai, ir tave myliu. bent automatiskai, ka?” kitas zmogus tikrai supras kad meluoji, kad kazkas ne taip, prades VEL klausineti, KAS BLOGAI? KAS ATSITIKO? tiek klausimai mane zudo, as tikrai pavargstu kartais nuo kompanijos, ypac jei ten yra nepazistamu zmoniu, su kuriais dar ir bendros kalbos nerandi, norisi tik pabegti nuo ju..
teisybes yra tam pasakyme, kad pasisemti energijos reikia bunant vienam.
o mano vaikinas ekstravertas, ir kartais jis manes tikrai nesupranta, kai vaziuojam masina ir as tyliui, galvoja kad pykstu, o esme tame, kad geriau patyleti, negu kalbeti kad ir apie ta “ora” tik
visad maniau, kad esu ekstravertė. Ir tai patvirtintų visi draugai, bet paskaičius šį straipsnį kilo rimtų abejonių pačia savimi. juk ir pačiai norisi po triukšmingų pobūvių atsigauti ir pabūti ramybėje. kartais nesinori ir nieko sakyti. aš manau visiem būna visokių periodų ir nereikėtų sureikšminti, tu – intravertas ar ekstravertas. tiesiog pasistengti suprasti žmogų, jei jis mėgsta pabūt vienas, tai ir duok jam tą galimybę. pailsės ir išlindęs pasakys, kad myli ar kad viskas ok. na gal vieno ekstravertams reikėtų pasimokyt kantrybės
Aš, kaip intravertas(INTJ) galiu pasakyti, jog viskas čia yra tiesa, nes namiškiai kurie visi yra ekstravertai manęs nesupranta nei kiek
.
Mariau, labai suprantu. Mano vaikai ilgai tikejo, kad as ju nemyliu,(vienas I, kitas E) nors leisdavau labai daug ka, kad butu nuo nieko nepriklausomi ir sprestu savo galva. Darbe mano, kad esu pasikelusi, vadui uzdirbu labai didelius pinigus, tai nuolat begioja klausineti, kas man blogai. Pasakiau, kad nereikia manimi rupintis, uzdirbsiu jam kiek noresiu, iseisiu, kada noresiu. Atsoko. O vaikai patys si testa pakiso man. 100 proc., labai stipriai isreiksta INTJ.
Musu tipo zmones labai stiprus, viskas gerai, nebutina kiekvienam aiskintis, manau, kad ta supranti
<>
Ko gero pats taikliausias sakinys.
Antra, kai matai, jog intravertas kažką mąsto, neklausk „kas nutiko?“ ar „ar tu gerai jautiesi?“
Pagal nauja testo formą gavau, kad esu INTJ, anksciau buvo ENTJ, atrodo, nors nei E nei I niekad nebuvo daug… keli procentai… Pagal paskutini testą I=2%.
O dėl bendravimo, tai tikrai labai panašu, bet… yra labai paprastas dalykas – nepatinka tai kaip as bendrauju, tai galiu visai to nedaryt
PARAŠYKIT NEDVEJODAMI ENTP ar ENFP!!! mano skype: lijabiz . Arba e-mail: lijana.levandaviciute@gmail.com aš INFJ
… bus LABAI įdomu ir malonu susipažinti 
)) LAUKIU TAVĘS DRAUGE 
)
Pagal straipsni esu anot Danos – intraverte ir ekstraverte, nes juk ne visada isilieji i poklabius jei jie nuobodus, tiesiog tyliai pasitrauki, taip pat juk buna akimirku kai nori pabuti viena.
Labai mielai būnu drovus su nepažįstamais, pasimetęs ir sutrikęs (ir aplamai turiu didelį socialinį nerimą – pralaužti ledus be galo sunku), bet kartais būna visiškai priešingai – išlieji visą save su kaupu. Tai kas čia per šuoliai nuo intravertiškumo iki ekstravertiškumo? Nuo malonaus tylėjimo ir vienatvės iki komunikabilumo superpasireiškimo? Viskas taip komplikuota, todėl nevisai tikiu šitais dvejopais skirstymais arba…arba…, tikrai yra ir…ir.
Biški susipainiojęs INFP.
Man irgi yra taip pat.Pabunu namie ir jau mirstu. Tada po kiek laiko noriu but viena. Ir t.t.Visiems atrodau tyloka, o paskui jau visiskai atvirksciai.Reiskia yra stipriai isreikstu inravertu ir nelabai,kaip ir tokiu pat ekstravertu.Man atrodo galiu pasirinkt,viena diena skaitau knyga, kita selstu su draugais,na ir ka.Uzsisedet namie nemegstu, o ir amzinai but aktyviu kazin ar imanoma.
Man labai panašiai – pralaužti ledus tikrai sunku, nes bet kuri “šiaip sau” tema atrodo būsianti banali arba neįdomi.
O dėl šokinėjimo tarp I ir E, tai kažkada mūsų aprašyme buvo labai tikslus sakinys – “viduje gyvenimas virte verda” (dabar, atrodo, pakeitė?). Tarp nepažįstamų iš pradžių pats būnu tylus, nemėgstu atskleisti savo savybes, bet viduje labai noriu bendrauti ir gauti atsakymą. o jau kai žmones pažįsti ir pradedi pasitikėti, kartais galima šiek tiek tą “virimą” ir nuleisti
.
Pirma – esu E. Antra – straipsnis tikrai popsinis. Net juodai. Konkretumo oi kaip trūksta. Kai kurie skaitytojų komentarai daug tikslesni. Gaila, kad amerikietis žurnalistas jų nepamatys. Gerai ankstesni komentatoriai rašė. Tai rašinys, apie tai, kokie E yra I akimis, o ne kaip elgtis su I. Argi ne daugiausia koncentruotos informacijos apie I – 6 ir 7 pastraipų pabaigose:
„Taigi, kas yra intraversija? [...] I – tai asmenybės, kurias kitų žmonių kompanija vargina.“
„Mūsų moto – „taip, man malonu būti su tavimi. Mažomis dozėmis.“
Gerai, viskas tvarkoj, bet kaip tą dozę apskaičiuoti? Ypač kai I pačiam užeina intensyvesnio bendravimo proveržis, o paskui paaiškėja, jog jis užsitęsė, o tu esi tarsi kaltas dėl to, kad toks proveržis buvo ir per jį I užsikniso. Neradau to nei straipsnyje, nei pabaigos patarimuose. Tik iš pokartės asmeninės patirties prisimenu topinę frazę: „Aš galiu ilgai nekreipt į kažką dėmesio, bet jau kai pasakau…“ Žodžiu, kaupsiuos tylomis kaip kempinė, o tu lauk, imsiu ir išsigręšiu kada ant tavo galvos… Ir dar topiškesnę, kartotą dažnai ir su pasimėgavimu: „Manęs dar niekas nesuprato!“ Ar nerasit to pasimėgavimo ir straipsnyje?
Va tau ir INSTRUKCIJA. Ir rašinyje, ir gyvenime… Nebent 2 ir 3 pabaigos patarimai rimtesni, bet įtariu, kad konkrečioj situacijoj bet kas tiek susigaudytų. O dėl pirmo – va, pasirodo, kokie tie E laimingi: buvimas jais juk nėra mąstymo būdas, kurio negalima pakeisti kaip kad I, tai tik pasirinkimas ir gyvenimo būdas. Negi mes, I, kažką keisim? Ir apskritai, ko jie visi prie mūsų prisvilo?
P.S.: „mes desperatiškai bandome įkvėpti gryno oro tarp ekstraverto žodžių lavinos, kurią sudaro 98 procentai mūsų požiūriu nereikalingų minčių, kartais pagalvojame, ar ekstravertai apskritai varginasi klausytis bent savęs“.
Klausimas originalo autoriui: Tai kodėl šiam straipsniui prireikė net 1122 žodžių?
“Klausimas originalo autoriui: Tai kodėl šiam straipsniui prireikė net 1122 žodžių?”
Todėl, kad “kaupsiuos tylomis kaip kempinė, o tu lauk, imsiu ir išsigręšiu”
Aš taip pat intravertė.Pamenu kartą vaikystėje draugė paklausė,-ko tokia liūdna?Pamaniau,ne taip mane supranta,liūdesys mano nuomone,savyje turi kažką blogo.Atsakiau-ne liūdna,o susikaupusi.Iš tikrųjų,vargina didesnis žmonių skaičius.Laikas nuo laiko reikia būti tik su savim.Laikas,sakyčiau taip geriausiai būtų panaudotas,jei vienas trečdalis su žmonėmis,du-vinam.
Aš absoliuti intravertė. Pabūti vienai, tyloje, ramybėje man tikrai kaip gryno oro įkvėpti ir galiu kvepuoti labai ilgai. Tačiau man patinka bendrauti su tikrais ektravertais. Aišku jie vargu ar galėtų būti mano labai artimais draugais, tačiau nieko nėra geriau, kai gali visą laiką tylėti ir klausytis ektraverto čiauškėjimo
Jis patenkintas – kažkas jį išklauso, aš patenkinta – nereikia galvoti, kaip palaikyti pokalbį. Ankčiau mane kiek erzindavo, kad negaliu įterpti sakinio ar išsakyti savo nuomonės, nes nesijausdavau išklausyta. Prireikė laiko išmokti papraščiausiai klausyti ir suvokti, kad nebūtina dėti didelių pastangų palaikyti pokalbiui, nes realiai užtenga vien to, kad esi. O nuoširdžiam pokalbiui apie prasmingus dalykus kuriuos taip mėgsta intravertasi visada atsidanda viena kita artima siela. O ir grynu ekstravertų ar intravertų manau ne taip jau ir gausiai .
Tai tokie mano pastebėjimai iš intravertiškos varpinės. O nesupratimai manau pakankamai dažni ir tarp intravertų ar ekstravertų, ne tik susidūrus skirtingiems tipams.
Visiškai sutinku su Ket. Bendrauti kompanijoje su mažai pažystamais ekstravertais daug lengviau nei su intravertais. Tu tiesiog klausais ju čiauškėjimo, iterpdamas vieną kitą žodį ir bendravimas vyksta. Daug sunkiau su tokiais pačiais intravertais, nes tiesiog sunku pradėti pokalbį apie nieką, o ir atviresnis pasidarai tik labiau žmogų pažinęs, o kaip tai padaryti jei pokalbio neišeina užmegsti, o visgi ta nejauki tyla verčia ieškotis kito pašnekovo, labiau ekstraverto. O štai ekstravertų atvirumas ir sugebejimas kalbeti apie nieką kaip tik priverčia atsipalaiduoti. Gal todel dauguma intravertų rašo, kad turi daug draugu ekstravertu, aš pati ne išimtis. O ir jie nors ne visada teisingai supranta mūsų tylą, o tai nutinka tikrai dažnai, visgi vertina mus kaip draugus už kitokį mąstymą ir pakenčia mūsų norą pabūti su savimi, net jei ne visada supranta kam to reikia.
Nenoriu jokio ekstraverto ciauskejimo. Atsokdinau visus kaimynus, gimines (savo ir vyro), kad nevaiksciotu i svecius, pati i kiekviena pakvietima ieskau kuo mandagesnio atsisakymo. Savo virsininkui uzdirbu nemazus pinigus, sugebu patarti (ir krizei atejus) ir verslo partneriams, ka daryti. Apie krize vadui pasakiau pries dvejus metus, kad ji bus, jai pasiruoseme. Taciau labai nervina jo rupinimasis ir klausinejimas, kaip jauciuosi, kuo padeti (nes esu nemaza materialine vertybe imonei). Man nieko nereikia. Vienintelis noras bendrauti su dviem savo suaugusiais vaikais, bet labai rupinuosi, kad juos tai nevargintu. Noriu, kad niekas nesikistu i mano gyvenima, niekada su niekuo nesiaiskinu, kodel gyvenu butent taip, nes tam nera prasmes, nesupras manes. Bijau tik vieno, jei man del sveikatos prireiks kazkieno pagalbos.
Yra darbe daug E, labai nori pabendrauti, bet dabar gal ir ziaurokai, juos issiunciu lauk, nes man reikia dirbti. Nevagiu, nesuku, nemeluoju, gal atrodau salta, nemaloni, arogantiska, bet taip geriau, nei pastoviai vaidinti.
Na sitame straipsnelyje yra 90% tiesos, esu intravertas ir galiu pasakyti, kad extravertai uzknisa…( neisizeikit extravertai bet tikrai turetumet dazniau i save is sono pasiziuret). man tiesiog pradeda patik klausytis, extravertu pokalbiu ir juoktis is to ka jie sako, nes 80% visu ju teiginiu, fraziu, zodziu yra arba visiskai ne i tema, arba pakartoti pries 1 diena-30mins. Stebiuosi kaip galima tiek kalbet ir visdar galvot kad tu neuzknisi zmogaus kuris taves klausosi, arba tiek kalbet matant kad tas zmogus guscioja peceis, atsakineja “taip, ne” ir visdar nesustot kalbet…
ir taip as pamazu darausi, mizantropiškas, galiu pasakyti kad didzioji visuomenes dalis mane tiesiogine to zodzio prasme bukina, su savo nemokejimo reiksti minciu (jeigu is vis jis reiskia mintis) kalbedami… nezinau kaip zmogui pasakyti, kad man nusibodo klausyti “oru prognozes” is ketvirto sutikto zmogaus. kas blogiausia tai jog kalbedamas su extravertu, tu privalai klausyti visu nesamoniu kurias jie sako, nes jeigu uzsiblokuosi nuo ju, jie taves konors paklaus ir tada tu nezinosi ka atsakyti…
kaskuriam komentare radau minti jog jeigu extravertas perskaitys si straipsni tai intravertus palaikys emo ir gotais…
)
bet kaiptu manai is kur tokie zmones atsiranda? jie ir yra kaskuri intravertu dalis , kurie rengesi taip kad atkreiptu kitu intravertu demesi ir taip susirastu bendraminciu kurie galvoja ka kalba, o ne kalba ka galvoja…( mano teorija nereikai imt uz tirka dalyka
o geriausia dalis mano komentaro yra ta, kad si straipsni uzgyncyti bando tik extravertai, idomu kodel… jeigu jis toks neteisingas butu , tai ir intravertai bandytu ji uzgincyti, bet kaskodel taip nera…
Kovo 18 Donatas parase:
Vos neuzsiknisau beskaitydamas. 
yra labai paprastas dalykas – nepatinka tai kaip as bendrauju, tai galiu visai to nedaryt
Tai kur problemos? Taip ir siulau elgtis. Netgi taktiskai atsiut koki ikyruoli yra 1001 budas ir dar tiek pat.
Beje, paties komentare neradau ne vienos anksciau nepasakytos minties. Tai kam tada intravertui CIAUSKET pustrecio simto zodziu?
O zmogaus reakcijos as visad ziuriu, jos taip lengvai nepaslepsi net ir vaidindamas. Jei ne tyla, tai nevalingas judesys ar akys isduos. Nepatinku kazkam – galiu ir be zodzio apsisukes nueit. Nores – susiras, nenores – graziai gyvensim atskirai. O as susirasiu, kas i mane neziures is 99 auksto
Beje, ar is tikruju taip sviesu dusioj nuo mizantropejimo ir bukinimosi (terminai is komentaro)
na ir temele kas geriau tryda ar uzkietejimas
tiktai kad zodziais
Nu tu čia pavarei! Dar dabar žvengiu
…taip, ekstravertai užknisa (: Turiu klasiokę, VISIŠKĄ ekstravertę…aišku pliurpia ir pliurpia, bet kai pasakau “užsikišk” ji taip ir padaro ir nieko neatsako. Gal tai tik dėl to, kad tai sakau tik per pamokas, o ne kur kitur.
Na, sis straipsnis kiek labiau vienpusiskas poziuris, ginantis intraverta… kolkas gal ir taip geriau turint omeni, kad labiau buna uzgauliojami introvertai
visgi..
Teisybe, kad daznai netaip suprasti buna intravertai, bet taipogi teisybe ir is extravertu poziuris, kad kartais budami intravertais, mes pastatome save i komplikuotas situacijas… nera cia nieko blogo ir nieko gero buti intravertu ar extravertu ;] viskas ateina su savo privalumais ir minusais…
As asmeniskai kadaise buves intravertas dabar klaidzioju kazkur tarp ekstravercijos ir intravercijos
mane pakrauna bendravimas su kitais ir as mekstu buti vienas… nera vieno vaisto nuo visu lygu, o nuo tos pacios lygos gali buti ir daugiau nei vienas vaistas :>
Sveiki, as intravertas (INTJ jei kam idomu
) ir galiu pasakyt, kad straipsnis labai atitinka mane 
. Sunkokai sekasi bendraut socialinese situacijos, pavyzdziui merginai uzkibinus , draugai ekstravertai i tai atsako draugisku pliaukstelijimu ar kuo nors, o as net neisivaizduoju kaip atsakyt 
beje nors keleta kart padariau testa ir visalaik gavau INTJ, taciau nelabai pasitikiu savo jegom, nors tureciau but stiprus, arba man tik paciam taip atrodo, pavyzdziui kartais galvoju, kad vietoj to,kad nusisnekeciau geriau patylesiu. Mazoj zmoniu grupelej esu atsipalaidaves, bet kai ju susirenka daug pasidarau tylenis. O ir kaip jus visus pazire klausimai “ko toks liudnas?” irgi nervina 
Snekejimas per skaipa irgi anskciau ar veliau uzknisa, buna su kokia drauge uzsikalbu kokia valanda tai tada lyg afk bunu su atsakymais taip, ne, ok 
Tik nesutinku su kai kuriu komentatoriu nuomone, kad intravertai uzgauliojami, taip nutinka tik su tokiais kuriu ko nors paklausus jie bijo istarti zodi ir net paciam man intravertui tai atrodo keista 
Tai tiek nelabai intravertisko kalbejimo apie nieka 
[...] pabandyti si testa atilikti ir kitiem – gal suzinosite ka naujo apie save Asmenybė pagal MBTI Instrukcija, kaip elgtis su intravertu INTJ [...]
Hm..Buvau ekstraverte, o per metus tapau intraverte. Labai nekenciu saves, del to, juk visada saunesne, o dabar..-nieko neliko. :S
Labai įdomus straipsnelis
)) Esu visiška intravertė, tai juokinga jį skaityt buvo ;D 
) Labai patiko šitai: “Vienintelis dalykas, ko intravertai nemėgsta labiau, nei kalbėti apie save, tai kartoti savo žodžius.” ;D Visiška tiesa 
))
Reikia atsispausdint ir dalint visiems, su kuo bendrauju. gal pagaliau supras mane…
Įdomu. Dalis straipsnio visiškai atitinka mane (nenoras kalbėti apie save, kartoti savo žodžiu, ilgai būti žmonių minioje.
.
Bet būna, kad ir pati garsiai su savim ginčijuosi kalbėdama, galvoju jau kalbėdama (nors ne visada), be to, kartais visai nesinori būt vienai). Tad turbūt esu intravertė su trupučiu ekstravertiškumo
Maniau jog esu ekstraverte, bet kai issiaiskinau, kad E-1% reiskia, kad mano pirmasis bruozas gincijamas, tada pati supratau kodel tai vyksta. Patarciau pasitikrinti ir savo pozymiu stipruma.